Sąvoka – tam tikra žmogaus mąstymo forma, apibendrinanti esminius daikto ar reiškinio požymius, leidžiančius juos atskirti nuo kitų daiktų ar reiškinių

Sąvoka – tam tikra žmogaus mąstymo forma, apibendrinanti esminius daikto ar reiškinio požymius, leidžiančius juos atskirti nuo kitų daiktų ar reiškinių.

• Sąvoka – tam tikra žmogaus mąstymo forma, apibendrinanti esminius daikto ar reiškinio požymius, leidžiančius juos atskirti nuo kitų daiktų ar reiškinių.

• Sąvokos dalys:

• turinys (intencija) – vidinių ir išorinių požymių visuma;

• apimtis (ekstencija) – visų objektų, turinčių tuos požymius, visuma.

• Pastaba. Tarp turinio ir apimties yra atvirkštinės priklausomybės santykis.

Terminas – tai atskiras žodis ar pastovus žodžių junginys, kuriuo yra įvardijama speciali kurios nors mokslo, technikos ar meno srities sąvoka.

• Terminas – tai atskiras žodis ar pastovus žodžių junginys, kuriuo yra įvardijama speciali kurios nors mokslo, technikos ar meno srities sąvoka.

• Pastaba. Termino ir sąvokos santykis turi būti griežtai apibrėžtas pagal tos sąvokos vietą konkrečios mokslo srities sąvokų sistemoje.

Terminas reiškia tiksliai fiksuotą turinį, nepriklausomą nuo konteksto

• Terminas reiškia tiksliai fiksuotą turinį, nepriklausomą nuo konteksto

• Yra vienareikšmis konkrečios mokslo srities terminijoje

• Neturi sinonimų, t. y. turi būti vienintelis tam tikros sąvokos žymiklis (išimtis: lietuviškų atitikmenų ir tarptautinių terminų poros, pvz.: motoras – variklis)

• Yra stilistiškai neutralus

Sistemiškumas

• Sistemiškumas

• Tikslumas ir aiškumas

• Pastovumas

• Trumpumas ir darumas

• Taisyklingumas

Skirstomi:

• Skirstomi:

• mokslo ar žmonių veiklos srities atžvilgiu (ekonomikos, teisės, technikos ir kt.);

• pagal jais įvardijamos sąvokos pobūdį (objektų, procesų, ypatybių, dydžių, matavimo vienetų ir kt. pavadinimai);

• turinio / funkciniu atžvilgiu pagal reiškiamų sąvokų santykius (gimininius, pvz., ekonomika, ir rūšinius, pvz., verslo ekonomika).

Gimininiais terminais įvardijamų sąvokų apimtis yra platesnė, bet turinys siauresnis, palyginti su rūšiniais, pvz.:

• Gimininiais terminais įvardijamų sąvokų apimtis yra platesnė, bet turinys siauresnis, palyginti su rūšiniais, pvz.:

• plokštė:

• vaizdo plokštė, garso plokštė, motininė plokštė ir kt.

Vientisiniai terminai (pirminiai žodžiai, vediniai, dūriniai, pvz.: ašis, apvija, radioelektronika)

• Vientisiniai terminai (pirminiai žodžiai, vediniai, dūriniai, pvz.: ašis, apvija, radioelektronika)

• Sudėtiniai terminai (pvz.: skersinė elektromagnetinė banga); ilgiausi – iš 7 žodžių sudaryti terminai, pasitaiko ir vadinamųjų aprašomųjų terminų.

• Pastaba. Terminai įtraukiami į atitinkamos mokslo srities terminų žodynus, taip pat į elektroninius terminų bankus.

Bendrinės kalbos pažyminių išdėstymo tvarka:

• Bendrinės kalbos pažyminių išdėstymo tvarka:

• derin. pažyminys→neder. pažyminys→pažymimasis žodis

• Bendroji loginė terminų dėmenų išdėstymo tvarka:

• porūšinis terminas →rūšinis terminas →gimininis terminas

• Pvz.

• sekcinis įtampos dalytuvas, potenciometrinis įtampos dalytuvas, talpinis įtampos dalytuvas, varžinis įtampos dalytuvas ir kt.

Terminais nelaikytinos sakinio tarinį turinčios konstrukcijos.

• Terminais nelaikytinos sakinio tarinį turinčios konstrukcijos.

• Pvz.,

• asmuo, kuris teikia parodymus teisme;

Terminizavimas – bendrinės kalbos žodžių vertimas terminais, suteikiant jiems terminologinę reikšmę, pvz.: grandinė „iš metalo grandžių sudarytas raištis“ ir „eilė sujungtų prietaisų arba laidų, kuriais gali tekėti elektros srovė“, bangos „vilnys“ ir fizikos terminas.

• Terminizavimas – bendrinės kalbos žodžių vertimas terminais, suteikiant jiems terminologinę reikšmę, pvz.: grandinė „iš metalo grandžių sudarytas raištis“ ir „eilė sujungtų prietaisų arba laidų, kuriais gali tekėti elektros srovė“, bangos „vilnys“ ir fizikos terminas.

Terminologijoje naudojami pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai:

• Terminologijoje naudojami pagrindiniai lietuvių kalbos žodžių darybos būdai:

• vedyba: priesagų (bandiklis, derintuvas, nešlys, purkštukas, tekinimas, laidumas), priešdėlių (antžeminė antena, netvarka), galūnių (padala, sriegis, varža) vedinių daryba;

• dūryba, t. y. sudurtinių terminų (šviesolaidis) daryba.

Ats.: darybos formantas turi suteikti terminui terminologinę reikšmę, pvz.: švaistiklis „mechanizmo detalė, keičianti slenkamąjį slankiklio ar stūmoklio judesį sukamuoju alkūninio veleno ar skriejiko judesiu“.

• Ats.: darybos formantas turi suteikti terminui terminologinę reikšmę, pvz.: švaistiklis „mechanizmo detalė, keičianti slenkamąjį slankiklio ar stūmoklio judesį sukamuoju alkūninio veleno ar skriejiko judesiu“.

• Pvz.: Šakutė „Dviejų arba daugiau kištukų elektros grandinės sujungimo įtaisas elektriniam sąlyčiui tarp laidininkų, prijungtų prie kištukų, ir lizdo laidininkų sudaryti “ – ne priesagos vedinys, bet terminizuotas perkeltinės reikšmės žodis.

Skolinių grupės:

• Skolinių grupės:

• senieji skoliniai;

• tarptautiniai žodžiai;

• svetimybės (barbarizmai).

Skolinimasis iš kitų kalbų yra priimtinas terminų kūrimo būdas, vis dėlto pirmenybė turėtų būti teikiama ne tiesioginiams skoliniams, o gimtosios kalbos raiškos priemonėms“ (LST ISO 704).

• Skolinimasis iš kitų kalbų yra priimtinas terminų kūrimo būdas, vis dėlto pirmenybė turėtų būti teikiama ne tiesioginiams skoliniams, o gimtosios kalbos raiškos priemonėms“ (LST ISO 704).

„nevartotina“: neteiktini norminei kalbai, pažeidžiantys jos sistemą, t. y. kalbos klaidos, pvz.: demo (= demonstracinis, parodomasis);

• „nevartotina“: neteiktini norminei kalbai, pažeidžiantys jos sistemą, t. y. kalbos klaidos, pvz.: demo (= demonstracinis, parodomasis);

• „geriau nevartoti“: vengtini reiškiniai, kurie neįteisinti kaip kalbos norma, pvz.: rozetė (– kištukinis lizdas), satelitinė (– palydovinė), sensorius (– jutiklis).

• „galima vartoti“: šalutinis normos variantas, pvz.: testeris (ǁ tikriklis, tikrintuvas), tiuneris (ǁ (imtuvinis) derintuvas);

• „vartotina“: lygiaverčiai normos variantai, pvz.: adapteris (ǀ siejiklis).

• http://www.vlkk.lt/lit/104604

diagnostika „mechanizmų trūkumų ar gedimų numatymas ir nustatymas“

• diagnostika „mechanizmų trūkumų ar gedimų numatymas ir nustatymas“

• tranzistorius „puslaidininkis prietaisas elektriniams virpesiams generuoti ir stiprinti“

• ir kt.

cirkuliacija (ǀ apytaka; apyvarta)

• cirkuliacija (ǀ apytaka; apyvarta)

• diametras (ǀ skersmuo)

• eksploatacija (ǀ naudojimas, išnaudojimas)

• gabaritai (ǀ matmenys)

file:///C:/Users/User/Downloads/52-187-1-PB.pdf

• file:///C:/Users/User/Downloads/52-187-1-PB.pdf

binarinis (ǁ dvinaris)

• binarinis (ǁ dvinaris)

• failas (ǁ rinkmena)

• konverteris (ǁ el. (vieninkaris) keitiklis; vertiklis)

• multimedija (ǁ įvairialypė įranga; įvairialypė terpė)

• rezistorius (ǁ var̃žas)

• testeris (ǁ tikriklis, tikrintuvas)

• tiuneris (ǁ (imtuvinis) derintuvas)

Barbarizmai – nenorminiai, bendrinėje kalboje neįteisinti skoliniai (žodžiai ar posakiai), keistini lietuviškais atitikmenimis.

• Barbarizmai – nenorminiai, bendrinėje kalboje neįteisinti skoliniai (žodžiai ar posakiai), keistini lietuviškais atitikmenimis.

• Vertalai – kitų kalbų pavyzdžiu pasidaryti nesistemiškos darybos žodžiai ar netinkamai išversti žodžių junginiai.

• Semantizmai – reikšmės vertiniai, t. y. netinkama reikšme vartojami žodžiai.

babina (= ritė)

• babina (= ritė)

• binarinis (ǁ dvinaris)

• čipas (= lustas)

• datčikas (= jutiklis, keitlys)

• dempferis (= slopintuvas)

• diagonalė (– įstrižainė)

• dispenseris (= dalytuvas, laikiklis, dėklas)

• draiveris (= tvarkyklė)

• editorius (= rengyklė)

• fitingas (= jungtis)

• flanšas (= jungė)

• fokalinis (= židinio, židininis)

• failas (ǁ rinkmena)

• forsunka, -ė (= purkštukas)

gaika (= veržlė̃)

• gaika (= veržlė̃)

• generalizuoti (= apibendrinti)

• habas, hubas (= šakotuvas, telktuvas)

• hartas (= kiečius)

• instaliacija (= įrengimas)

• kontroleris (= valdiklis)

• konverteris (ǁ el. (vieninkaris) keitiklis; vertiklis)

• testeris (ǁ tikriklis, tikrintuvas)

• tiuneris (ǁ (imtuvinis) derintuvas)

• klemas (= gnybtas)

• kronšteinas (– gémbė)

• mikroschema (= integrinis (mikro)grandynas)

• mufta (= mova)

• muterka (= veržlė̃)

nitas (= kniedė̃)

• nitas (= kniedė̃)

• prokladkė (= tarpiklis)

• resiveris (= imtuvas; stiprintuvas su radijo imtuvu)

• rozetė (– kištukinis lizdas, šakutės lizdas)

• rubilnikas (= el. kirtiklis)

• satelitas (– palydovas)

• sensorius (= jutiklis)

• svičas (= perjungiklis)

• štichta (= įkrova)

• štiftas (= kaištis)

• špindelis (= suklys)

• šplintas (= vielokaištis)

• štiftas (= kaištis)

• transduseris (= keitlys)

transmiteris (= el. siųstuvas)

• transmiteris (= el. siųstuvas)

• transponderis (= atsakiklis)

• tumbleris (= el. perjungiklis)

• štekeris (= šakutė)

• štepselis (= kištukas)

• vebas (= žiniatinklis)

• videoplejeris (= vaizdajuosčių (įrašomasis vaizdo) leistuvas)

• voloknitas (= pluoštinys)

• vtulka, -ė (= įvorė)

• vuferis (= žemadažnis garsiakalbis)

• zadviška (= sklendė̃)

• zakliopka (= kniedė̃)

• žikleris (= purkštukas)

apspręsti (= (nu)lemti)

• apspręsti (= (nu)lemti)

• (garantinis, techninis) aptarnavimas (= priežiūra)

• atstatymo (= atkūrimo ) darbai

• dukterinė (= patronuojamoji) įmonė

• gerbūvis (= gerovė)

• įtakoti (= (nu)lemti)

• išdava (= padarinys, rezultatas)

• išsireikšti, išsireiškimas (= pasisakyti, pareikšti; posakis, pasakymas)

• išmatavimai (= matmenys)

nekuris, nekurie (= šioks toks, tam tikras; kai kurie)

• nekuris, nekurie (= šioks toks, tam tikras; kai kurie)

• neužilgo (= netrukus, tuoj, greit)

• parodymai (= rodmenys)

• pastoviai (= nuolat)

• savalaikiai (= laiku)

• stovis (= būklė, padėtis)

• taipogi (= taip pat)

• taip vadinamas (= vadinamasis)

• vienok (= bet, tačiau, vis dėlto)

• viso (= iš viso)

ant kiek – kaip, kiek

• ant kiek – kaip, kiek

• ant kiek..., ant tiek – kiek...,tiek

• ant tiek – taip, tiek

• kaip kartas – kaip tik

• kaip pavyzdžiui – pavyzdžiui

• kaip taisyklė – paprastai, dažniausiai

• kas liečia – (o) dėl, kalbant apie...

• kas link – (o) dėl, kalbant apie...

• kažkada tai – kažkada, kitados, kadaise

• kažkaip tai – kažkaip, kažin kaip

• kažkas (kažko, kažkam ir t. t.) tai – kažkas (kažko, kažkam ir t. t.);

• kažkodėl tai – kažkodėl, kažin kodėl

būk tai – esą, neva, girdi, lyg, tartum

• būk tai – esą, neva, girdi, lyg, tartum

• būti (ne) kurse – (ne)žinoti, būti (ne)susipažinusiam

• būti pas save – būti savo kabinete, kambaryje ir pan.

• eilinį kartą – dar kartą, jau kelintą kartą, ir vėl

• ir taip – ir štai, taigi, o dabar

• iš to seka... – galima daryti išvadą; tai rodo, kad...

• iš vienos pusės, iš kitos pusės – viena vertus, kita (antra) vertus

• kalba eina – kalbama

• kame reikalas – koks reikalas, kas per reikalas

• kartas nuo karto – kartkartėmis, retkarčiais

nešti atsakomybę – būti atsakingam

• nešti atsakomybę – būti atsakingam

• nežiūrint į tai... – nepaisant to

• o taip pat – taip pat

• prie ko – kuo dėtas, -a

• su tikslu – siekdami

• taip vadinamas – vadinamasis, vadinamoji

• vietoj to, kad... – užuot ką nors daręs

• žodis žodin – pažodžiui

gavosi (= gautas) rezultatas

• gavosi (= gautas) rezultatas

• glaustais terminais (= per trumpą laiką)

• iki mėnesio pabaigos pateikite pilnus (= visus, išsamius) duomenis

• darbotvarkėje turime visą eilę (= daug, nemažai) klausimų

• iš duotų (= šių, pasirinktų) sąlygų

• įvesti pataisą, papildymą – įtraukti, įrašyti, pataisą, papildymą;

• įsisavinti (= panaudoti) lėšas

• įstatyti (= įrašyti) reikšmes

• išeities (= pradiniai) duomenys

• (efektyviausias) kelias (= būdas)

• komunaliniai patarnavimai (= komunalinės paslaugos)

• pakankamai (= gana) maža tikimybė

• pasiteisino (= pasitvirtino) aikštelių steigimas

asimetrinis perėjimas (= sandūra)

• asimetrinis perėjimas (= sandūra)

• pervesti – nevart. r. „perkelti į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan.“

• pilna (= visa) darbo diena

• pravesti (= atlikti) inventorizaciją, reviziją, patikrinimą,auditą; pravesti (= pervesti) pinigus; pravesti (= vesti, organizuoti, rengti) rinkimus, renginį

• sąlyginai, santykinai (= palyginti)

• sustatyti (= surašyti) aktą, sustatyti (=sudaryti) darbo grafiką

• uždėti (= skirti) baudą, nuimti premiją (=neskirti premijos), nuimti nuo (=atleisti iš) pareigų

• vieningi reikalavimai, standartai – nevart. r. „vienodi, bendri“

• (mokslo) vystymasis (= pažanga, raida, plėtra)

Terminografija – terminų žodynų rengimas ir leidyba.

• Terminografija – terminų žodynų rengimas ir leidyba.

• Terminų standartizacija – skirtingų kalbų sąvokų, jų mikrosistemų ir terminų derinimas.

• Tekstinė terminų tvarkyba – terminų tvarkymas rengiant ir leidžiant mokslinę ir kitokią literatūrą.

• Gaivenis K. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, 2002, p. 63– 88.

XVI a. kūrėsi lietuviška religijos terminija

• XVI a. kūrėsi lietuviška religijos terminija

• XIX a. susisteminti lietuviškų terminų sąrašai (J. Pabrėžos Botanikos žodynas ir L. Ivinskio Botanikos ir mineralogijos sąrašas nebuvo išspausdinti)

• XX a. pr. išleisti pirmieji lietuviški terminų žodynėliai (karybos, aritmetikos, technikos, zoologijos ir kt.)

Pasaulyje terminų standartizavimas pradėtas apie 1930 m., o Lietuvoje – atkūrus nepriklausomybę.

• Pasaulyje terminų standartizavimas pradėtas apie 1930 m., o Lietuvoje – atkūrus nepriklausomybę.

• Lietuvos standartizacijos departamentas plėtoja ir tobulina nacionalinę standartizaciją.

• Standartais (internetinė Lietuvos standartų terminų bazė www.lsd.lt) aprobuojami terminai.

Europos Sąjungos dokumentuose vartojamų sąvokų žodynas Eurovoc http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main

• Europos Sąjungos dokumentuose vartojamų sąvokų žodynas Eurovoc http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main

• Centralizuotas ES šalių terminų bankas Eurotermbank http://www.eurotermbank.com

• Lietuvių kalbos terminynas http://www.terminynas.lt

• Lietuvos Respublikos terminų bankas http://terminai.vlkk.lt

• Enciklopedinis kompiuterijos terminų žodynas http://www.likit.lt/term/enc.html

Plačiau:

• Plačiau:

• http://ec.europa.eu/translation/lithuanian/guidelines/documents/terminology_guidelines_lt.pdf

• Radioelektronikos terminų žodynas:

• http://www.zodynai.ff.vu.lt/rez/