U. T. Berdiyev, N. B. Pirm atov elektromexanika


Elektromagnit momentni elektromagnit quvvat orqali  aniqlash


Download 12.72 Mb.
Pdf просмотр
bet10/28
Sana15.12.2019
Hajmi12.72 Mb.
1   ...   6   7   8   9   10   11   12   13   ...   28

Elektromagnit momentni elektromagnit quvvat orqali  aniqlash.
linergetik diagrammadan  (11.5-rasm) aniqlangan elektromagnit  (l’,.m)  va 
mexanik quvvat (Pmex)lami elektromagnit moment orqali  ilodalaymiz:
Pem = M Ю,;  Pmex = M to, 
(3.37)
bu  yerda:  C0i=(27t-n;/60)-(p/p)  =  (2я/р)-(р  nj/60)  =  2rc-f'/p  va  (о 
2л;-11
60  tegishlicha  statordagi  aylanma  magnit  maydonning  va  rotorning 
burchak tezliklari.
(3.37) ga asosan elektromagnit moment quyidagiga teng bo'ladi:
M = P em/ 0),. 
(3.38)
Demak,  asinxron  motoming  elektromagnit  momenti,  uning  elektro­
magnit quvvatiga mutanosib bo‘lar ekan.
Energetik  diagrammadan  foydalanib  rotor  chulg'amidagi  isrollarni 
aniqlashning quyidagi ifodalarini yozish mumkin:
* 1: 
Рщех
 
(3
  39)
yoki
K 2  = М щ -  Ма> = M {ю,  -  со) 
(3 40)
(3.40)  formulaning  o ‘ng  tomonini 
nisbatga  ko'paytirib 
quyidagini olamiz:
P't 2=Mtol -s.
 
(341)
(3.41) formuladan quyidagiga ega bo'lamiz:
M= P'e2/((0rs) = m,  (I'2)2-r'2 / ((Ojs), 
(3.42)
ya’ni  asinxron  motoming  elektromagnit  momenti  rotor  chulg‘amida 
elektr isroflari quvvatiga mutanosib bo‘lar ekan.
Agar  Г-simon  almashtirish  sxemasidan  foydalanib  (3.29)  bo‘yicha 
aniqlangan rotor toki I'2 ning qiymatini  (3.42) ga q o ‘yib,  (coi=2rcf|/p)  ni 
ham hisobga olgan holda asinxron mashinaning elektromagnit  moment i- 
ni  aniqlash formulasining umumiy ko‘rinishiga ega bo'lamiz:
M = (mj pU12r'2) /{(2n-f]-s)-[(r]+ r’2/s)2 + (x,+ x'2)2]}. 
(3.43)
(3.43) 
formuladan  quvvati  P>10  kW  bo'lgan  asinxron  motorlar 
uchun  moment  M ni  hisoblashda  almashtirish  sxemadagi  kompleks  son
123

Cj«l  deb  qabul  qilingan.  Elektromagnit  momentni  hisoblashda k o ‘proq 
aniqlik  talab  qilinganda  kompleks  son  S]  hisobga  olingan  (3.43)  ifoda 
quyidagicha yoziladi:
M = (mi pU I2r'2) /{(2jt-fi-s)-[(rj+si  r’2/s)2 + (xj+s,  x'2)2]}, 
(3.43,a) 
bu  yerda Cj  ~  1,02 
1,05 ~ quvvati  P  <  10 kW b o ‘lgan  asinxron  motor 
uchun.
(3.43) 
va  (3.43,a)  larda  sirpanish  s  dan  boshqa  hamma  kattaliklar 
o ‘zgarmas  hisoblanib,  u  o ‘qdagi  mexanik  yukka  mutanosib  ravishda 
o ‘zgaradi.
3.6.§. Asinxron mashinaning mexanik xarakteristikalari va 
asinxron motorning turg‘un ishlash shartlari
K o‘rilayotgan  asinxron  mashinani  ideal  mashina  deb  hisoblab, 
undagi  mexanik  isroflar  (qiymati  kichikligidan)  e’tiborga  olinmasa, 
elektromagnit  moment  M  o ‘qdagi  moment  Mo q  teng  deb  hisoblagan 
holda,  quyidagi  tahlillarda  «elektromagnit  moment  М»  tushunchasi 
o ‘miga asosan «aylantiruvchi moment М» tushunchasi ishlatiladi.
Stator  chulg‘amiga beriladigan  kuchlanish  Ui=  и ш  bo‘lgandagi  M 
=f  (n)  yoki  M =f  (s)  ko‘rinishdagi  bog‘lanishga  asinxron  motorning 
mexanik xarakteristikasi (3.7-rasm) deyiladi.
Aylantiruvchi  momentning  sirpanishga  bog‘liqligi  (yoki  mexanik 
xarakteristika)  -   M  =f  (s).  Mexanik  xarakteristikani  qurish  uchun 
(3.43,a).
M = (m,  p Ui2r’2)/{(2n-fr s)-[(r,+ r'2/s)2 + (X]+ x’2)2]} 
form u I ad an foydalanish mumkin.
Sirpanish  s  ga  qiymatiar  berib,  parametrlari  m a’lum  bo‘lgan 
asinxron motor uchun izlangan mexanik xarakteristikani  qurish mumkin 
(3.7,a-rasm).
Maksimal  momentga  to‘g ‘ri  keladigan  sirpanishni  kritik  sirpanish 
Sjo-  deyiladi.  Uning  qiymatini  aniqlash  uchun  (parametrlari  o ‘zgarmas 
deb  hisoblagan  holda)  momentdan  sirpanish  bo‘yicha  birinchi  hosila
124

olib,  uni  nolga  tenglaymiz  (ya’ni  dM  /  ds  =  0),  bunda  umumiy  liol 
nclnin  quyidagi natijaga ega bo'lamiz:
S«r
  = ± c!r2 4 r\2 + (xi  + с*хг)2  . 
(3.49)
Agarda  C|  =1  va  qiymati  ancha  kichikligidan  ri  =  0  deb  olinsa,  u 
holda  kritik  sirpanish  skT ni  aniqlash formulasi  quyidagi  ko'rinishga  ega 
bo'ladi:
$kr =± r'2/(xi+x’2) = ± rV  xqt, 
(3.50)
Maksimal  (kritik)  moment  Mraax  ning  qiymatini  aniqlash  uchun 
( 12.9) dan skr ning qiymatini (3.43,a) ga qo‘yib hisoblanadi:
Mmax * ±(1/2) m r p.U12 /  {2jtfr c r [ ± r,+ vV + (*, + ^ ) 2 j  h  (3.5 1)
(3.49),  (3.50)  va  (3.51)larda  musbat  (+)  ishora  motor  rejimiga, 
manfiy (-) ishora esa generator rejimiga tegishli  (3.7,b-rasm).
3.7-rasm.  Asinxron  mashinaning motor, generator va elektromagnit tormoz rejimlari uchun 
mexanik xarakteristikalari  (a, b) - Mq f  (s)
Umumiy maqsadli  asinxron  mashinalar uchun  stator chulg‘amining 
akliv qarshiligi induktiv qarshiliklar yig‘indisidan ancha kichik  [r,«  (x, 
+  x2),  ya’ni  taxminan  102  foizini  tashkil  qiladi  xolos]  bo‘lganligidan 
Г|  ~  0  deb  hamda  Sj  «1  ekanligini  e’tiborga  olgan  holda  Mimx  ni 
aniqlashning soddalashgan ifodasiga ega bo‘lamiz:
Mmax -  ± (1/2) m r p-  U ,2 / [2jcfr   (x,  + x'2)l, 
(3.52)
(3.51)  ifodaning  tahlili  shuni  ko‘rsatadiki,  asinxron  mashina 
generator  rejimda  ishlaganida  uning  maksimal  momenti 
Motor
rejimdagi  maksimal  momenti  Mmax.  M  ga  nisbatan  kaltaroq  bo‘ladi. 
Hunga sabab,  generator rejimda (3.51) ning  maxrajidagi  r,  ning  ishorasi
125

minus  « — »  olinib kasrning  maxrajidagi  son motor rejimdagiga nisbatan 
kichikroq  bo‘lganligidandir.  Asinxron  motoming  maksimal  momenti 
tarmoq  kuchlanishi  kvadratiga  mutanosib  ekan,  ya’ni  M  =  U i2.  Bu  esa 
uning  kamchiligi  hisoblanadi,  chunki  kuchlanish,  masalan,  10  %  ga 
kamaysa  elektromagnit  moment  M'0,92M=0,81-MN  ga,  va’ni  19  %  ga 
kamayadi.
Asinxron  motor  maksimal  momentining  karraligi  kM=Mmax/MN 
standart  tomonidan  qat’iy  belgilangan  bo'ladi,  ya’ni  kM  >  1,8.  Ayrim 
maxsus  asinxron motorlarda kM ning qiymati 3,0 gacha yetadi.  Bu koef­
fitsient asinxron motoming o ‘ta yuklanish qobiliyatini xarakterlaydi.
(3.50) 
va  (3.51)  formulalaming  tahlilidan  quyidagi  muhim 
xulosalar qilish mumkin:
1
)  kritik  sirpanish  skr  rotor  zanjirining  aktiv  qarshiligi  r'2  ga 
mutanosib ravishda o'zgaradi;
2)  maksimal  moment  Mmax  ning  qiymati  rotor  zanjiri  aktiv 
qarshiligi r'2 ga bog‘liq emas;
3)  asinxron  motoming  maksimal  momenti  Mmax  va  o ‘ta  yuklanish 
qobiliyati  kM  asosan  stator  va  rotor  chulg'amlari  tarqoq  induktiv 
qarshiliklari (tegishlicha x,  va x'2)ga teskari mutanosibda bo'ladi;
4)  maksimal  moment  Mmax  har  qanday  sirpanishdagi  moment 
singari U 12 ga mutanosibdir,  ya’ni berilayotgan kuchlanish kamayganda 
motoming o 'ta yuklanish qobiliyati pasayadi.
M=  f  (s)  -   mexanik  xarakterstikaning  motor  rejimda  o'zgarish 
xarakteri quyidagicha tushuntiriladi.  Yuk momenti salt ishlash rejimidan 
oshirilsa,  sirpanish  s  oshadi.  Bunda  aktiv-induktiv  xarakterli  rotor 
zanjiri  qarshiligidan  o'tadigan  tok  I'2  ni  va  uning  shu  zanjirdagi  EYK 
E'2 dan orqada qoluvchi \\f2 burchakni hisoblash formulalariga:
I2 = s-E2 / (rv2 + jsx2) = E2 / (r2/s + jx 2), 
(3.53)
Щ
 = arctg(x2s/ r2) = arctg(s-x2/ r2) = arctg(x2/ (r2/s) 
(3.54) 
asosan  rotor  toki  I2  va  faza  siljish  burchagi  \|/2  oshadi,  cos\|/2  esa 
kamayadi.
126

Sirpanish  osha  borgan  sari  rotor  tokining  induktiv  xarakteri  tobora 
osha  boradi,  uning  aktiv  tashkil  etuvchisi  esa  avo‘q  (\|/2  kichik  paytdat 
osliib,  so‘ngra  (umumiy  tok  ning  oshishidan  qat’iy  na/.ar)  kamaya 
boradi  (3.8,b-rasm),  chunki  EYK  E2  va  tok  I2  orasidagi  siljish  burchak 
ць o shadi.
M=f(s)  bog‘lanishning  o ‘zgarish  xarakterini  asinxron  motoming 
Ishlash prinsipidan  kelib chiqqan holda analitik  yo'l  bilan  ham  isbotlash 
mumkin,  ya’ni  (3.38)  ga  asosan  uning  elektromagnit  momenti  ishchi 
oqim  F  va rotor  tokining  aktiv  tashkil  etuvchisi  V2a  laming  ko'paytma- 
siga mutanosibdir.  Bundan, F = const bolganda mexanik  xarakteristika­
ning o‘zgarish xarakteri Г2а= f (s) grafigi  bilan  aniqlanar ekan.
3.8-rasm. Asinxron  m otom ing mexanik xarakteristikasi  o ‘zgarish shaklini  tushuntirishga oid 
chizm a (a) va lining o ‘qidagi yuk o ‘zgarganda 
rotor
 tokining vektor diagrammasi (b)
Ishga  tushirish  momenti.  Asinxron  motoming  stator  chulg‘amini 
elektr tarmog‘iga ulab  ishga tushirish paytdagi  momenti  Mit  ni  aniqlash 
uchun  (3.48,a)  formulaga  sirpanish  s  =  1  q o ‘yiladi,  natijada  quyidagi 
ifodaga ega bo'lamiz:
M u = (p ni,  U 12r'2) / [ (ji+Si r'2)2 + (X]+S]X'2)2]. 
(3.55)
Bundagi  o ‘rta  qavs  ichidagi  qarshiliklar  r2qt+X2qt=  z2q[  ekanligini 
hisobga olib ishga tushirish momentining kuyidagi  ifodasini  olamiz:
M i-t= (p mi  U 12r'2) / (2nfr z2qt) = rni;/ (2rJ))  -I2l t-  r'2, 
(3.56) 
hunda  I j.t ~ sirpanish s =1  bolgandagi ishga tushirish toki.
(3.56) 
dan k o ‘rinishicha, motoming  ishga tushirish  momenti  asosan 
i«hga  tushirish  tokining  kvadrati  l \ t  ga  mutanosib  bo‘lar  ekan.  Undan
127

tashqari  zarurat tug‘ilganda  qisqa tutashgan  rotorlida  «olmaxon  katagi» 
tipidagi  chulg‘amni  qarshiligi  oshirilishi  mumkin  bo‘igan  maxsus 
konstruksiyada  ishlab  chiqarish,  faza  rotorlida  esa  rotor  chulg‘amiga 
q o ‘shimcha  aktiv  qarshilik  ulash  y o ‘li  bilan  ishga  tushirish  momentini 
oshirish mumkin ekan.
Standartning  talabi  bo‘yicha  asinxron  motor  nominal  yukda  ishga 
tushishi  uchun  quyidagi  shart  bajarilishi,  ya’ni  ishga  tushirish 
momentming karraligi
kit =Mit/ M max>  1  b o ‘lishi kerak.
Mexanik  xarakteristikani  katalog  qiymatlari  yordamida  qurish.
(3.42)  va  (3.28)  formulalarga  asosan  asinxron  motorning  elektromagnit 
momenti quyidagiga teng:
M=P^2/(cols ) = m 2 -122 ■
 r2/(a)ls ) - m 1- sE^2 ■
 г2/ \ щ ( г
2
  + s 2x l ) ] .   ^   ^
Motor  o ‘qidagi  mexanik  yukning  o ‘zgarishi  bilan  magnit  oqim 
o‘zgarmaydi,  shu  sababli  E2 ~  const  deb  hisoblash  mumkin.  (3.43)  for- 
muladan  topilgan  momentdan  sirpanish  bo‘yicha  birinchi  hosila  olgan- 
dan  keyin,  uni  0  ga  tenglab  (dM/ds=  0),  kritik  sirpanish  skr  ni  topish 
mumkin,  ya’ni  skr= ±r2 /x2.  U holda maksimal  moment quyidagiga teng 
boiadi:
Mmax
 = ± т2Ег  Д2®) *2). 
(3.58)
(3.57) 
ni  (3.58)  ga  bo‘lib  i xchaml ashtiri shdan  keyin  nisbiy 
birliklarda hisoblashga qulay  b o igan  quyidagi  soddalashgan  formulaga 
ega bolam iz:
M /M max- 2 / ( s kr/s + s /s kr). 
(3.59)
Bu  formulani  Kloss  formulasi  deyiladi  va  u  ba’zan  amaliyotda 
taxminiy hisoblar uchun qollaniladi.
(3.59)  formula  bo‘yicha  hisoblashda  aniqlik  past  b o iad i,  chunki 
stator  chulg‘amidagi  kuchlanish  pasayishini  hisobga  olmaydi.  Ammo 
asinxron  motorning  bitta  rejimini  tekshirishda,  ya’ni  sirpanishning 
kichik qiymatlarida (s = 0 dan sfa gacha) magnit oqim juda kam o ‘zgara- 
di va bu formula amaliyotda dastlabki tahlil uchun tezkor natijani beradi.
128

Asinxron  motoming  turg‘un  ishlash  shartlari.  Motor  ishining 
tui>'‘unligi  deb  o ‘qidagi  mexanik  yukning  qisqa  muddat  ichida  kcskin 
oshishi  va  stator chulg‘amiga berilayotgan  tarmoq  kuchlanishi  qiymati- 
uing  kamayishida barqaror aylanish chastotasini tiklay olish  qobiliyatiga 
ayliladi.
Mcxanikadan  ma’lumki,  motor  rotoriga  qo‘yilgan  momcntlaming 
niuvo/anat tenglamasi quyidagicha yoziladi:
M = Mst -  J-dco / dt, 
(3.60)
bu  yerda:  M -  motoming elektromagnit  momenti;  Mst=M(,+M2 ~ o ‘qda- 
gi  teskari  ta’sir  etuvchi  statik  moment;  J-dto/  dt  -   aylanuvchi  massalar 
incrsiyasi
J  va  rotorning  tezlanishi  do)  /   dt  larga  bog‘liq  boMgan  dinamik 
moment.
M  = Mst bo‘lganda rotor tezlanishi 0 ga teng:
dto / dt = (M -  Mst)/ J = 0, 
(3.61)
ya’ni  rotor barqaror chastotada aylanadi. Agar M > Mstb o lsa, rotorning 
uylanish chastotasi tezlashadi, M < Mst bolganda esa -  sekinlashadi.
Turg‘unlik  asinxron  motor  ishlayotgan  konkret  shartlardan  b o g liq  
bo'ladi,  xususan,  motoming  va  u  yuritayotgan  ishlab  chiqarish  mexa- 
lu/.mlari  mexanik  xarakterlstikalarming  о ‘/garish  shakliga  b o g liq  
bo'ladi.
Aylanish  chastotaning  oshishi bilan  yuk momenti M st kamayadigan 
(3.9,b-rasmda,  2  mexanik  xarakteristika)  ishlab  chiqarish  mexanizmini 
yuritayotgan  asinxron  motoming  ishini  к о ‘rib  chiqamiz.  Bu  holda  M  = 
M,,  sharti  A va В  nuqtalarda aylanish chastotalari  mos ravishda nA va nB 
boMganda  bajariladi.  Ammo  В  nuqtada  motor  turg‘un  ishlay  olmaydi, 
chunki  yuk  momenti  M st ozgina  o ‘zgarganda  aylanish  chastotasi  barqa­
ror  <|iyrnatidan  og lsh i  natijasida  bu  farqni  oshiradigan  ortiqcha  sekin- 
Itisluiruvchi  yoki  tezlashtimvchi  moment  ±  (M  -   Mst)  vujudga  keladi. 
Musalan,  tasodifan  statik  moment  Mst  oshganda motor rotorining  ayla­
nish chastotasi  n kamayadi. Mashina  1  mexanik xarakteristika (Mmax-  n0 
qismi)ning  «В»  nuqtasida  ishlaganida  elektromagnit  moment  M  ning
129

kamayishiga,  demak,  M  -   M st  ayirmaning  oshishiga  olib  keladi  va, 
natijada rotorning sekinlashishi  uning to ‘la to ‘xtagunicha davom qiladi.
Agar  statik  moment  Msl  tasodifan  kamaysa,  rotorning  aylanishi 
tezlashadi  va  elektromagnit  moment  у ana  oshadi.  Bu  jarayon  mexanik 
xarakteristikasi  (l)ning «А» nuqtasida M=Msl muvozanat hosil bo‘lguna 
qadar  shunday  davom  qiladi.  Bu  nuqtada  rejim  turg‘un  bo‘ladi,  chunki 
bu holda tasodifan Mst oshsa va rotorning aylanish chastotasi n kamaysa 
motorning  elektromagnit  momenti  M  oshib,  yuk  momenti  M st  ning 
yangi  qiymatiga  teng  b o ‘lganda  yana  barqaror  ishlaydi,  lekin  bunda 
aylanish chastota bir oz kam bo‘ladi.
3.9-rasm. Ba'zi bir ishlab chiqarish m exanizmiarining mexanik xarakteristikalari  (a):
1  - yuk ko'tarish mexanizmlari (kran, lift); 2 - ventilyatorlar, markazdan qochirma nasoslar;
3  - betonyorgichlar, sharli teginnonlar; 4 - tortish
Shunday qilib,  asinxron motor mexanik xarakteristikaning S -  M max 
qismida ishlaganida ichki o ‘z-o‘zini rostlash xossasiga ega bo‘lib,  uning 
aylantiruvchi  momenti  M=Mst  qonuni  bo‘yicha  avtomatik  rostlanadi 
(bunday rostlash statik rostlash  sistemaga xos).
Asinxron motorning turg‘un ishlash shartlari  quyidagilardan iborat:
1. 
Agar  rotorning  aylanish  chastotasi  n  ning  oshishida  statik 
moment  Mst,  momentning  aylantiruvchi  momenti  M  ga  nisbatan  sekin 
kamaysa,  motorning  ishi  turg‘un  bo‘ladi.  Bu  shart  quyidagi  tengsizlik 
ko'rinishida ifodalanadi:
dM / dn < dMst / dn  . 
(3.62)
Bu  shart  Mst  =  f  (n)  xarakteristikasi  kamayuvchi  bo‘lgan  barcha 
mexanizmlar  uchun  bajariladi,  demak,  sirpanish  0  <  s  <  s^  oraliqda
130

M'/gutganda  asinxron  motor  turg'un  ishlaydi.  Lekin,  shuni  ta’kidlash 
lo/imki,  rotor chulg‘amidagi isroflar sirpanishga mutanosib  bo‘ladi,  shu 
tufayli  asinxron  motorning  iqtisod  nuqtai  nazaridan  normal  ishi 
sirpiinishning kam qiy-matlarida bo‘lishligidir.
2.
  Amaliy  jihatdan  (3.62)  shart  zaruriy  hisoblanib,  lekin  yetarli 
twins.  Asinxron motorni  ekspluatatsiya qilish jarayonida  qisqa  muddatli 
yuk  momentining o'zgaris.hi  faqat kichik bo'lrnasdan. uning ish  rejimida 
kcskin  o'zgaradigan  katta  qiymatli  yuk  momenti  ham  sodir  bo‘lib 
luradi.  Bunday  holda  motorning  sirpanishi  skr  dan  kam  bo'lib,  lekin 
unga  yaqin  sirpanishda ishlayotganda tasodifan katta yuk  qo'yilsa,  unda 
M,i  >  Mcm bo'lib uning to'xtashiga  olib  keladi.  Shuning  uchun  asinxron 
momentning  maksimal  momentini  ayrim  hollarda  barbod  qiluvchi 
(to'ntaruvchi) moment deyiladi.
Katta ortiqcha yuklanishlarda motor ishining turg'unligini nominal 
inomentni  MN  <  Mmax  qilib  tanlash  bilan  ta’minlanadi.  Maksimal 
momentning  karraligi  yoki  o 'ta  yuklanish  bilan  ishlash  qobiliyati  kM  = 
Mmux/  MN  standart  tomonidan  belgilanadi.  Umumiy  maqsadli  asinxron 
motorlar uchun kM=  1,7+2,5 oraliqda bo'ladi.
3.  Asinxron motorlarning turg'un ishlashini ta’minlash uchun elektr 
ta’minotining sifati katta ahamiyatga egadir.  Asinxron motoming aylan- 
liruvchi  momenti  unga  berilayotgan  kuchlanishning  kvadratiga  bog'liq 
bo'ladi.  Shuning  uchun,  hatto  kuchlanishning  ozgina  kamayishi  ham 
maksimal  momentga  ta’sir  qiladi,  kuchlanish  nisbatan  ko'proq  kamay­
ganda  (masalan, 
U ,  
-  0,7 
U N 
bo'lganda)  esa  motoming  nominal  yuk 
bilan  ishlashi  mumkin  bo'lmay  qoladi,  chunki  bu  holda  aylantiruvchi 
moment M s  U j2 = 0,49, ya’ni elektromagnit moment taxminan  2  marta 
kamayadi va motor nominal yukda ishlashi mumkin bo'lmay qoladi.
3.7.§. Asinxron motorlar doiraviy diagrammasi
Asinxron  mashina  toklarining  doiraviy  diagrammasi  sirpanishning 
bar qanday qiymatida mashinaning  ish  rejimini  xarakterlaydigan barcha 
elektromagnit kattaliklarni  bilvosita aniqlashga imkon beradi.
131

Asinxron  motorning  aktiv  va  induktiv  qarshiliklari  nisbatan  o ‘zga- 
rib turishi  mumkin. Bunday motorlar toklarining  o ‘zgarish diagrammasi 
ancha  murakkab  xarakterga  ega  bo iad i.  Lekin  asinxron  motorning 
xarakteristikalari  to‘g ‘risida  dastlabki  ma’lumotlarga  ega  b o lish   uchun 
toklaming  soddalashgan  doiraviy  diagrammasidan  foydalanish  amaliy 
ahamiyatga ega.
Quyida  parametrlari  o‘zgarmas  deb  va  o ‘zgaruvchan  kattaliklar 
(kuchlanish, tok, MYK va boshq.)ning o ‘zgarishi  sinusoidal  shaklda deb 
taxmin  qilingan  asinxron  motorning  soddalashgan  doiraviy  diagramma- 
ni  qurish  tartibi  bilan  tanishamiz.  Bunday  motorlar  stator  va  rotor 
toklarining  o'zgarish  diagrammasi  aylana  shaklda  bolgani  uchun  uni 
toklaming doiraviy diagrammasi deyiladi.
Mazkur  diagramma  asinxron  motorning  soddalashgan  G-simon 
almashtirish  sxemasi  (3.10-rasm)  asosida  quriladi.  Bu  sxemaning  mag- 
nitlanish  shoxobchasi  parametrlari  o ‘zgarmasdir.  Ishchi  shoxobcha  (r2+ 
jx 2)  esa  o ‘zgaruvchan  parametr  (r2)ga  ega.  Bu  shoxobcha  uchun  diag­
rammani  kuchlanishlaming  to ‘g ‘ri  burchakli  uchburchagi  ABC  ko‘ri- 
nishida  tasvirlab  berish  o ‘ng‘ay  hisoblanadi.  Bu  uchburchakning  katet- 
lari: 
as
  =
  U[ =  I2x2  va  RC=  Ur=  I2r2  -   kuchlanish  U s  ning  tegishlicha 
reaktiv  va  aktiv  tashkil  etuvchilari;  Ac-   Ui=  Ur+ jUL -   motorga  beril­
gan  kuchlanish  (3.10,b-rasm).  ABC  uchburchakning  har  bitta  tomonini 
x2  ga bo‘lib  НДС  uchburchagini  hosil  qilamiz.  Bunda  »»  katet - I 2 tok 
vektorini  tasvirlaydi.  Bu  vektorga  ordinatalar  o ‘qining  musbat  yo‘na- 
lishida  ф2 =  arctg(x2/ r2)  burchak  ostida  Uj  kuchlanish  vektorini  qo‘ya- 
miz (3.10,c-rasm).
Agar aktiv qarshilik r2 o ‘zgartirilsa, unda  zanjirdagi  tok ham  o ‘zga- 
radi,  uchburchakning  katetlari  yangi  holatni  (  Hn  va  ,>-c )  egallaydi, 
lekin  uchburchakning  AC  =  Uj/  x2  gipotenuzasi  o ‘zgarmay  qoladi 
(3.10,c-rasm).
Shunday  qilib,  elektr  zanjiri  (ishchi  shoxobcha)ning  yangi  ish 
rejimi  diagrammada  D,  nuqtaning  holati  bilan  aniqlanadi.  Agar  aktiv
132

qarshiiik r2 ni  keng ko‘lamda (0 dan 
gacha) o'zgartirilsa,  unda  Ь  '<>k 
vektori diagiammachiz
3.10-rasm.  Asinxron  motorning  doiraviy  diagrammasini  asoslashga 
doiralarda  har  xil  holatni  egallaydi  va  U]/  x2  diamelrli  aylanani 
tasvirlaydi.
Agar aktiv  qarshiiik r2 = 0  (sof induktiv  yuklama) bo'lsa  D  nuqta S 
nuqtaning  ustiga tushadi.  Aktiv  qarshiiik r2  = 
bolganda  tok  12 =  0  va 
shu sababli D nuqta С nuqtaning  ustiga tushadi.  Agar aktiv qarshiiik 0 < 
r2  <  oo  oraliqda  bo'lsa  - I 2  tok  vektorining  uchi  НДС  aylanada  har  xil 
holatni egallaydi. Agar 3.10,a va 3.10,b-rasmlarda ko'rsatilgan diagram- 
malar birga qo'shilsa Г-simon  almashtirish  sxemaning  (asinxron  motor­
ning  desa  ham  bo'ladi)  doiraviy  diagrammasi  hosil  bo'ladi  (3.10,d- 
rasm).  Iq  va -  I2 tok  vektorlarini  qo'shib  stator toki  I,  vektorini  olamiz. 
Bu  vektor kuchlanish  vektori Uj  ga nisbatan faza bo'yicha ф|  burchakka 
siljigan.  Doiraviy diagramma toklari aylanasining diametri  HC-(\J \l xqt) 
/ m i, bu yerda mi -  tok masshtabi, AI mm.
Agar  diagrammani  qurish  motomi  hisoblashda  amalga  oshirilsa, 
unda zaruriy parametrlar hisoblash jarayonida aniqlanadi.  Agarda doira­
viy  dia-grammani  tayyor  motor  uchun  qurish  kerak  bo'lsa,  unda  diag- 
rammaning dastiabki parametrlarini aniqlash uchun  salt ishlash va qisqa 
tutashuv tajribalari natijalaridan foydaianish zarur bo'ladi.
Bu  diagrammani  salt  ishlash  va  qisqa  tutashuv  tajribalaridan  olin­
gan qiymatlar yordamida qurish eng sodda usul hisoblanadi.
1   ...   6   7   8   9   10   11   12   13   ...   28


Ma'lumotlar bazasi mualliflik huquqi bilan himoyalangan ©fayllar.org 2019
ma'muriyatiga murojaat qiling