U. T. Berdiyev, N. B. Pirm atov elektromexanika


Ko‘p  motorli  elektr  yuritmalar


Download 12.72 Mb.
Pdf просмотр
bet23/28
Sana15.12.2019
Hajmi12.72 Mb.
1   ...   20   21   22   23   24   25   26   27   28

Ko‘p  motorli  elektr  yuritmalar.  Murakkab  ish  mashinasining 
ayrim ish organlariga mexanik energiyani bir markazdan  taqsimlash har 
tomonlama noqulaylik t ug‘dirib, undagi quvvat isrofining katta boiishi- 
ga olib keladi.
Murakkab  stanoklar yoki  mashinalaming  har bir ish  organi  alohida 
elektr motori bilan harakatga keltirilsa,  ularni  avtomatlashtirish  va ishga 
tushirish anchayengillashadi  va qulaylashadi, uzatmaning konstruksiyasi 
esa soddalashadi.
Elektr  motorlari  ish  organidan  alohida  o ‘rnatilgan  b o isa,  bunday 
mashina  yoki  mexanizm  yuritmalari  oddiy  ko‘p  motorli  elektr  yurit-
313

malar  deb  ataladi.  Elektr  motorlari  murakkab  mashinaning  ish  organ- 
lariga  bevosita  o'matilsa,  bunday  yuritmani  individual  k o ‘p  motorli 
elektr yuritma deb ataladi.
Bunday  elektr  yuritma  mahsus  stanoklarda,  agregat  va  nusxa  olish 
stanoklarida  keng  qoilaniladi.  Elektr  motorlari  tizimsiga  ega  b o ‘lgan 
bir necha  ish  mashinalarming  kompleks  ishlab  chiqarishda  o ‘zaro  mos 
ishlashini  ta’minlaydigan  yuritmani  agregatlangan  ko‘p  motorli  elektr 
yuritma deb ataladi.
Bunday  elektr  yuritmalar  to ‘qimachilik,  q o g 'o /  ishlab  chiqarish, 
bosmaxona mashinalari va stanoklaming avtomat liniyalarida keng qo‘I- 
laniladi.
Boshqarish  apparatlari  bilan  avtomatik  ravishda  ishga  tushiriladi- 
gan,  to ‘xtatiladigan  va  berilgan  chastota,  tok  yoki  momentni  o ‘zgartir- 
may  saqlab  turadigan  yuritmani  avtomatlashtirilgan  elektr  yuritma  deb 
ataladi.
Texnologik  talablarga  binoan  chastotasi  keng  miqyosda  o ‘zgartiri- 
ladigan  yuritma  rostlamivchi  elektr  yuritma  deb  ataladi.  Avtomatlash­
tirilgan va rostlanuvchi  elektr yuritmada yuqoridagi  uch asosiy qismlar- 
dan tashqari o ‘zgartgich deb ataladigan qism ham b o ‘lishi mumkin.
Avtomatlashtirilgan  elektr  yuritma  bilan  texnologik  jarayonni 
takomillashtirish,  uning  talablarini  to ‘la  qondirish,  ish  unumini  ko'ta- 
rish, mahsulot sifatini yaxshilash, uning tannarxini pasaytirish imkonlari 
yaratiladi.
6.3.§. Elektr yuritma rivojlanishining qisqacha tarixi
1838-yilda rus  olimi  B.S.Yakobi o ‘zi  yasagan o ‘zgarmas  tok elektr 
motori  bilan  kemani  harakatga  keltirib,  birinchi  elektr  yuritmani  yarat- 
gan.  Ammo  u  vaqtda tejamli tok manbalari yo‘qligidan  elektr yuritmani 
sanoatda  qo‘Ilasn  mumkin  bo ‘lmadi.  1889-1891  yillarda  rus  injeneri 
M.O.Dolivo-Dobrovolskiy  tomonidan  uch  fazali  transformator,  uch 
fazali  asinxron  motomi  va  uch  fazali  tizimning  yulduz  va  uchburchak 
sxemalari  kashf  etilishi,  elektrotexnika  va  xususan  elektr  yuritmaning
314

keskin rivojlanishida katta bosqich  bo‘ldi.  Haqiqalan  ham  bu  kashfiyot- 
dan  so‘ng  butun  dunyoda  elektr  energiyasi  ishlab  chiqarish  va  undan 
foydalanish misli ko‘rilmagan darajada o ‘sib bordi.  I lo/.irgi  paytda  quv- 
vati  bir  necha  Vt  dan  bir  necha  ming  kVt  gacha  boigan  elektr  yurit- 
malari yaratilgan va yaratilmoqda.
6.4.§. Elektr yuritma mexanikasi
Elektr  yuritma  mexanikasi  to ‘g ‘risida  asosiy  ma'luinollar.  Berilgan 
kuchlar ta’sirida  elektr yuritma elementlarining  harakatlanishida  Itirg'im 
ishlashdagi  kabi,  o ‘tish jarayonida (qo‘shish  kattaliklarini  yoki  aylanish 
yo‘nalishini o ‘zgartirish,  tormozlash, tarmoqdan ajratish) yu/.aga  keladi­
gan  asosiy  masalalar  quyida ko‘rib  chiqiladi.  Ishchi  mexanizmlarni  ha- 
rakatga keltiradigan  elektr  motorlar  parametrlarinitanlashda,  elektr  mo­
tor  tomonidan  yuzaga keladigan  aylanuvehi  momentni  va  exanizmning 
qarshilik  momentlarini  birgalikdagi  ta'siri  masalasini  yechish  muhim 
masala  hisoblanadi.  Shuning  asosida  elektr  yuritmaning  asosiy  naza- 
riyasi mexanikada beriladigan ma'lumotlar asosida amalga oshiriladi.
Elektr  motorlarini  ishchi  mexanizm  bilan  elektr  yuritma  tizimida 
ishlayotgan  tarmoqdagi  quvvati  istemol  qilayotgan  mexanizmning  doi- 
miy  tezlikda  xarakadanishida  faqat  statik  yuklatmani  bartaraf  qilishga 
sarflanadi,  bu tezlik qiymatini  o ‘zgartirganda elektr yuritmaning barcha 
harakatlanadigan  elementlaridagi  dinamik  va  statik  yuklamalami  yen- 
gishga sarflanadi.
Statik  yuklama  -  ishchi  mexanizm  o ‘qidagi  motorning  o‘qi  bilan 
mexanizm  o ‘qi  biriktirilgandagi  statik  qarshilik  momenti  kabi  uzatma- 
lardagi ishqalanishning qarshilik kuchi bilan ifodalanadi.
Dinamik  yuklama  -  elektr  yuritmaning  barcha  harakatlanadigan 
qismlaridagi  tezlikning  o ‘zgarishi,  ulardagi  kinetik  energiya  zaxi- 
rasining o ‘zgarishi bilan ifodalovchi dinamik moment bilan aniqlanadi.
Ishchi  mexanizmlar  o ‘qidagi  qarshilik  momentining  o ‘zgarish  ha- 
rakteri har xil mexanizmlar uchun har xil boiishi  mumkun.
315

Oddiy  holda  mexanizmning  statik  qarshiiik  momenti,  amalda 
doimiy  hisoblanadi,  masalan  k o ‘tarish  krani  elektr  motorida,  bunda 
elektr  motor  tomonidan  hosil  qilinadigan  moment  kranning  yuk  k o ‘ta- 
rishini  doimiy  statik  qarshiiik  momentini  yukning  og‘irligiga  va  ko‘ta- 
rish  mexanizmi  barabanming  radiusi  ko‘paytmasiga  teng  qiymat  bilan 
yengishi mumkun.
Amalda mexamzmlar statik qarshiiik momenti elektr motor harakat 
tezligiga  bog'liq  bo‘ladi.  Buni  ventilyator  misolida  ko‘rish  mumkun, 
uning  statik qarshiiik momenti  taxminan  aylanish tezligining  kvadratiga 
proporsional bo‘ladi.
Ko‘pgina holatlarda mexanizmning  statik qarshiiik momenti  mexa- 
nizm  elementining  harakatlanish  holatiga  bog'liq  bo‘ladi,  masalan,  tir- 
sakli  uzatish  mexanizmlari  uchun,  bunda  bu  moment  krivoshipning 
burilish burchagiga bog‘liq holda o ‘zgaradi.
Ko‘pgina  xolatlarda  mexanizmning  statik qarshiiik momenti  mate- 
riallami  qayta  ishlashning  texnologik jarayoniga bog‘liq  b o ‘ladi  (silliq- 
lovchi stanoklar, yog‘ochga ishlov beruvchi arra).
6.5.§. Statik yuklama.
Quyida  ko‘p  tarqalgan  ko‘tarish  transporti  mexanizmlari  statik 
yuklamasining  kutarish-tashish  mexanizmlari  alohida  holatlari  uchun 
harakatlanish  harakterlari  kurib  chiqilgan:  vertikal  va  gorizontal  hara- 
katlanishda.
1. Vertikal harakatlanish.
a)Yuk ko‘tarish  (6.2-rasm,a).  Yukni ko'tarishda elektr motor tomo- 
nidan  yuzaga  keladigan  aylanuvchi  moment  M,  uning  o ‘qi  k o ‘tarish 
mexanizmi  va  uzatmalarda  ishqalanishning  qarshiiik  kuchi  xisobida 
harakatlanuvchi yuk og‘irligining statik qarshiiik momentiga teng.
Mazkur  holda  energiyani  elektr  motordan  ko‘tarish  mexanizmiga 
uzatish va  ishqalanish kuchi harakatlanuvchi  yukning  teskari  ta’siri uni 
ko‘tarishda ba’zida yukning og‘irligi ortganga o ‘xshaydi.
^kuшг  ~ Myut  M
fsfa? 
(6
 
1
)
316

Ishqalanish  momenti  statik  qarshilik  momentini  umumiy  momciU- 
lariga F.I.K. ni kiritish bilan  xisobga olinadi.
V
6.2-rasm.  K o'tarish mexanizm ming prinsipial  sxemasi.  a-yukni k o ‘tarisbda,  tv yukni  tushurishda
(tormoalovehi tushish)
Belgilab olamiz,
- foydali yuk,  G, N;
- ushlash qurilmasi va idishning og'irligi. G0, N;
- yukni k o ‘tarish tezligi, V, m/sek;
- ko4arish  mexanizmi  barabanining diametri Db, m;
-  barcha  uzatmalaming  uzatishlar  soni,  elektr  motor  o ‘qining 
mexanizm barabani bilan biriktiruvchi uzatmalar soni, i;
-  turg‘un  rejimda  ishlaganda elektr motor  o ‘qining  burchak  tezligi, 
(0" , rad/sek;
- barabanning aylanish tezligi,  &b, rad/sek.
Agar  uzatmaning  to iiq   foydali  ish  koeffitsiyenti  ^ g a   teng,  unda 
yukni  ko‘tarishda  elektr  motor  yordamida  hosil  qilinadigan  moment 
orqali quyidagicha ifodalash mumkin.
(G + Gv)Db 
М Ы,1Г= ~   -   -   n
~  - b- , N m
2 -
i t
]
 
( 6 . 2 )
Uzatmalarda  ishqalanishning  qarshilik  momenti,  uzatmaning  f.i.k 
yordamida
„ . A
p *
 
(6.3)
317

Bunda P r ishchi  mexanizmi quvvati;
P2- elektr motoming foydali quvvati, ya'ni uning o ‘qidagi quvvat.
K o‘pgina  oraliq  uzatmalari  boMganda,  F.I.K.  ^   o ‘zida  mexanizm- 
dan  to elektr motorgacha boMgan  barcha  uzatmalarning toMiq  qiymati ga 
teng,  ya'ni  barcha  oraliq  uzatmalar  F.I.K  larining  к о ‘pay traasiga  teng 
quyidagi  nisbatdan  foydalanib  yukni  k o ‘targanda  elektr  motor  hosil 
qiladigan aylanuvchi  moment
i = ^ L   M 
_ ( С ^ ) Л .Д > т (С + С0)у 
у ^ ь ' Д ь
Ч  
Ыаг 
2a>n -T} 
Т](йп 
’ 

(6.4)
Shunday  qilib  elektr  motor  quvvati  hosil  qilinadigan  aylanuvchi
moment M va burchak tezligi  Cti,H ko‘paytmasiga teng.
Olingan tenglikdan yukni k o ‘tarishda elektr motoming statik momentini 
oson aniqlash mumkin.
,■1000
 
( 6 J )
b) 
Yukni  tushirish  (6.2-rasm,  b).  Yukni  tushirishda  urii  k o ‘tarish- 
dagi  elektr aylanuvchi  momenti yukning  statik qarshiiik momenti  oraliq 
uzatmalarida  energiya  isrofi  bilan  muvozanatlanadi.  Bunda  bu  isroflar 
uzatmaning  uzatuvchi  qurilmalari  kuchlanishiga  bogMiq boMadi.  Yukni 
tushirishda ishqalanish momenti  tushayotgan  yak  ta'sirida hosil  bo Mad i- 
gan moment yo‘nalishi bilan mos tushmaydi.
^-s-tush  ~ M yuk — M T 
^
Yukni  tushirishda  yukning  va  ishqalanishning  momentlariga 
bogManishi ikki holatda ajratish mumkin boMadi:
1)  ^ yu>^ T  (og‘ir yuklarni tushirishda)
2) 
(yengil yuklarni majburiy tushirishda)
Myu>MT  boMganda yukni tushirishda b o ‘shatiladigan potensial energiya 
mexanizmidan  elektr  motorga  uzatiladi,  u  o ‘z  navbatida  qarshilikni 
qizitishga sarflanadigan elektr energiyasiga o ‘zgartiriladi yoki tarmoqqa
318

beriladigan  elektr  energiyasiga  o ‘z.garadi.  Bunday  tushish  lornmzlovchi 
nomi  bilan  yuritiladi.  Bu  holatda  elektr  motor  yuzaga  kelliradigan 
moment
( G + G0) - D„
(C7 + 
C„)v
Z'1 
C0’n 
(6.7)
Natijada  yukni  ko‘tarish  holatida  ko‘rib  chiqilganidck,  yukni 
tushirishda elektr motorning statik quvvati  o ‘zgarishlarga  mos  bo'ladi.
p   _  ( G + Go)  V  ^
1000
M T>Mm
(6 .8)
Agar  yuk  hosil  qiladigan  1У‘т’™
holatda  yukning  harakatlanishi 
mexanizmdagi ishqalanish kuchi ta'sirini yenga olmaydi  va elektr  moto 
ri  yukni  tushirish  xususiyatiga  ega  bo‘lgan  motor  momentini  hosil 
qiladi:
Bu holda energiya oraliq uzatmalar orqali  mexanizm barabani  kabi, 
shunda  elektr  motor  o ‘qi  bilan  uzatiladi,  bunday  tushirish  kuchi  orqali 
tushirish deb ataladi.  (6.3.-rasm).
M
n
им
6.3-Rasm.  Kutarish m exanizmlarida yukni m ajburiy tushirishda 
energiya oqimining y o ‘nalishi  sxemasi
Elektr motor o ‘qidagi  moment va statik quvvat tormozlovcbi  tushi­
rish  holati  kabi  aniqlanadi.  Ко‘laris h  va  tushirishda  uzatmadagi  ishqa- 
lanishlardagi  isroflar  bir  xil  deb  qabul  qilib,  elektr  motor  tomonidan 
hosil  qilinadigan momenti tormozlovchi  va  tushirishdagi  kuchdagi  kabi 
moment ifodasini aniqlash mumkin.
Yuqorida к о ‘rib o ‘tilganidek yukni ko‘tarishda
M t o u r i s t ,
  = :  
M
G  
+
M
T
  y o ^ j  
M
k u , a r h h   =   M
G / r ?
b u n d a n  
^
rl
 
( 6 .1 0 )
319

М Т  = M klimnsh  -  М щ
  = 
М  kaari3k
 (1 -  
п )
Yukni tushirishda
м ш.ф1г_ = м уи  -  М т = M kMansh {27} -1 ) 
(6  , 1}
Mcxanizmlar  ishqalanishidagi  isroflarni  yengilgan  momentga 
proporsionalligi  aniq  emas  va  xususan  salt  yurishda  (M=0)  isroflar 
to ‘liq  yuklamadagi  isrofning  malum   qismini  tashkil  qiladi,  unda  f.i.k. 
doimiy qiymat hisoblanmaydi.
so
w
1}
1
/
^-lr •
1
V
w
w
<70
71
\
y ,f
90
,
Vs
0t2 
6£ 
3,9 
ta
6.4.-rasm. 
M exanizm f.i.k.ning uning yuklanishiga bog'ianish  egri chizig's.
2. 
G orizontai  h arakatlan ish   (rasm-6.5).  Elektr  motor  yordamida 
hosil  qilinadigan  aylanuvchi  moment ta'sirida  mexanizmning  gorizontai 
harakatlanishdagi statik quvvat:
1000  rj 
(612)
Bunda  Fs-har  bir  alohida  holatlar  uchun  mos  formulalar  bilan  va 
harakat  kuchini  tenglashtimvchi  telejka  harakatlanishdagi  qarshiiik 
kuchi, N:  v-aravachaning harakatlanish tezligi, m/sek;
У  -uzatish  mexanizm  f.i.k.mazkur  quvvatda  elektr  motori  hosil 
qilayotgan  moment,  mexanizm  harakatlangandagi  qarshiiik  kuchi  hosil 
qiladigan qarshiiik momenti bilan muvozanatlashadi.
1000-Л
(
6
.
13
)
320

а
6.5-rasm.Transport mexanizm inm g gorizontal  harakatlangamla 
statik yuklamani hisoblashning prinsipial  sxemasi.
Bunda elektr motor tarafidan  hosil  qilinayotgan  momentga  hogiiq 
bo‘lgan ikki  holatda ko‘rinishi  mumkin.
1)  momentning  M  yo‘nalishi  mexanizmining  harakat  yoiialishiga 
mos  keladi;  elektr  motor  bu  holatda  uning  harakatlanishini  moslash- 
tiradi;
2)  moment  M  yo'nalishi  mexanizmining  harakat  yoiuili,shiga 
teskari yo‘nalgan, ya'ni elektr motor tormoz bilan ishlaydi.
Mexanikadan  ma'lumki,  qattiq  jismning  o ‘zgaruvchan  burchak 
tezlik  bilan  aylanishi  dinamik  moment  yuzaga  kelishi  bilan  yuzaga 
keladi,  bu  aylanuvchi  massaning  zaxiradagi  kinetik  energiyani  o ‘zga- 
rishiga  b o g iiq   b o ia d i  aylanuvchi  harakat  dinamikaning  asosiy  teng- 
lamasiga asosan;
6.6. §. Dinamik yuklama
(6.14).
Bunda w-aylanuvchi jismning burchak tezligi. 
J-jismning aylanish o ‘qiga nisbatan inertsiya momenti 
Inertsiya momenti
J-mP2
(6.15)
Bunda m-jism massasi,  kg;
P -o‘qqa nisbatan keltirilgan  inertsiya radiyusi
p
  =  
4-J
  /  
m.M.
(
6
.
16
)
321

Qo‘shimcha  inersiya  momenti  o'rniga,  moment  yelkasidan  GD" 
foydalanish, qulay, u inersiya momenti J bilan bogiangan
G D 2 
= 4 -   g j , N  • 
m 2
 
( 6 1 ? )
Bu  bog‘lanish  agar jism  og‘irlik  massasi  o'zgartirilsa  va  tezlanish 
kuchini  o'zgartirilsa,  inersiya  radiusini  jism  inersiyasi  diametri  bilan 
almashtirish bilan olish mumkin.
GD2  ning  qiymatlari  elektr  motori  katologlarida  beriladi  va  amaliy 
hisoblashlarda  foydalaniladi.  Biroq  kataloglarda  motorlaming  rotori  va 
yakorlari  uchun  GD2  ning  kGm2  da  qiymatlari  berilgan  uni  kNm2  ga
o‘tkazish  uchun  uni  9,8  ga  k o ‘paytirish  lozim.  do)l d t  burchak 
tezlanishni  quyidagilardan kelib chiqqan holda ifodalash mumkin.
Ж • 71
0 ) = ------ -
30
dm 
ж  dn 
1  dn
dt 
30  dt 
9,55  dt 
U holda  dm  njng qiymatini (5) tenglamaga q o ‘yamiz
9,55  dt
 
( 6   1 8 )
bunda M*~Nm  (ja ifodalanadi, J-kilogramm metr kvadratda ifodalanadi.
6.7.§. Elektr yuritmaning harakat tenglamasi
Elektr  motorning  tarmoqdan  olayotgan  quvvati  doimiy  tezlikda 
statik yuklamani  bartaraf etishga  sarflanadi,  tezlik  o ‘zgarganda esa  sta­
tik  yuklama  kabi  dinamik  yuklamani  ham  bartaraf qilishga  sarflanadi. 
Statik  yuklama  ishchi  mexanizmi  o'qidagi  statik  qarshilik  momenti  va 
ishqalanish  kuchlari  bilan  aniqlanadi.  Dinamik  yuklama  tezlik  o ‘zga- 
rishi bilan  barcha harakatlanuvchi  qismlarining  zahiradagi  kinetik ener­
giyasining o ‘zgarishidan yuzaga keladi.
Tezlikning  harakatlanish  xarakteri  harakatlanuvchi  moment  (kuch- 
lar)  nisbatlari  bilan  aniqlanadi.  Agar  motor  hosil  qiladigan  harakatla-
322

F =  Fs + F D = F s + m -
nuvchi kuchlar Fm ta'siri  ostida ishchi  organ  doimiy  te/.lik  bilan  xarakat- 
lantiruvchi  statik  kuch  Fs  ga  teng  b o ‘lsa,  unda  F,„  va  1\  kuchlar  o ‘/.aro 
tenglashadi  Fm=Fs.  Agar  tezlik  o ’zgarsa,  unda  xarakatlanuvchi  kuch 
statik  kuch  Fs  va  yuzaga  keluvchi  dinamik  kuchlarni  barlaial  ctishi 
mumkin,
Shunday  qilib  ilgarilanma  harakatlanishda  kuchlaming  muvo/anai 
tenglamasi quyidagi k o ‘rinishda bo‘ladi:
dh
dt 
(6.19)
K o‘pgina  mexanizmlar  asosan  aylanma  harakatlanadi,  shuning 
uchun  ko'pincha momentlar muvozanati tenglamasidan foydalaniladi.
M   = M , . + M n  = M s + J ~ -
dt 
(6.20)
yoki

d t
(6.19)  va  (6.20)  tenglamalarda  m-jism  massasi,  kg;  v-harakatning 
chiziqli tezligi m/s;
M-moment,  Nm;  M s-statik  qarshiiik  momenti,  Nm;  MD-dinamik 
moment;  ®  -burchak tezligi  1/s; t-vaqt,  s;
(6.21)
2
 

-inersiya momenti, kgm  ;  P -inersiya radiusi, m  ;
F = mg -  o g ‘irlik kuchi.
Amalda,  juda  keng  tizimdan  tashqari  birlikda  aylanish  tezligi  n 
ayl/min,  burchak tezlikka quyidagi bog'liqlik bilan aniqlanadi:
2m 
n
(D----- = -----
60 
9,55
Quvvat quyidagi tenglama asosida aniqlanadi:
_  
Ma>
  _  
Mn
'   !Or 'Q.55 4 ()V 
(6.22)
(6.22) ni (6.20) ga q o ‘yib, quyidagini  olamiz:
323

M - M s = —
 * ~
9,55 
dt 
(6.23)

2
GD  -4gJ  (Nm  ) tenglama maxovoy moment deb ataladi  (G-og‘irlik 
kuchi,  N);  rotorlar  uchun  maxovoy  moment  qiymati  kataloglarda 
keltiriladi.
(6.20)-tenglama yuritmaning asosiy harakat tenglamasi hisoblanadi. 
Harakat  tenglamasidan  foydalanilganda  momentlar  ishorasini  doimo 
hisobga  olish  lozim  bo‘ladi.  Mm  va  Ms  laming  bir-biriga  nisbatan 
o'zgarishiga  qarab  harakat  tenglamasi  tezlashuvchi,  pasayuvchi  yoki 
teng qiymatli boiadi.
dm
Mm >MS boiganda  *   >0 - harakatlanuvchi boiadi.
dm
Mm dt  <0 - harakat pasayuvchi boiadi. 
dai
M m  =  Ms  ,boiganda  dt  ={)  -  harakat  teng  qiymatli  (muvozanatlashgan 
rejimda) boiadi.
Elektr  motori  yordamida  hosil  boiadigan  moment  Mm,  harakat 
yo‘nalishiga mos yo‘nalgan b o is a  musbat hisoblanadi  (harakatlanuvchi 
moment),  agar u harakat yo‘nalishiga teskari yo‘nalgan b o isa  manfiy 
( tormozlovchi moment) hisoblanadi.
6.8.§. Elektr yuritmada statik va dinamik momentlari va ularni bir 
aylanish o ‘qiga keltirish
Foydali  ishni amalga oshirish uchun ishlab chiqarish mashinasining 
bajaruvchi  organi yoki mexanizmi  motordan  mexanik energiyani  har xil 
mexanik  qismlar yordamida  oladi.  Bu tizm elektr yuritmaning  mexanik 
qismini  tashkil  etadi,  ularning  konstruktiv  bajarilishi  har  xii  b o lish i 
mumkin.  Umumiy  holda  elektr  yuritmaning  mexanik  qismi  M  elektr 
motorning  aylanuvchi  rotoridan  (yoki  yakordan),  uzatish  mexanizmi 
UM va ishchi organdan IO tashkil topadi.
324

R a sm  6.6.  E le k tr y u ritm a m ex an ik   qism i  sirukluravaiy  sxem asi
Rotor  (yoki  yakor)  mexanik  energiya  manbasi  yoki  istemolchisi 
hisoblanadi.  U  ma'lum  bir  inersiya  momentiga  ega  bo'ladi,  talab  etila- 
digan  tomonga  bir  necha  tezlik  bilan  aylanishi  mumkin  va  harakat- 
lantiruvchi yoki tormozlovchi momentlami yuzaga keltirilishi  mumkin.
Uzatuvchi  qurilma  harakatni  elektr  yuritmaning  mexanik  qismiga 
uzatadi  va  o ‘zgartiradi.  Bu  qurilma  yordamida  tezlikni  oshirish  va  pa- 
saytirish,  harakat  turini  o ‘zgartirish  mumkin,  masalan  aylanma  hara­
katni to ‘g ‘ri chiziqli harkatga va hokazo.
Kupincha  yurituvchi  elektr  motorlar  ishchi  mexanizmlar  bilan 
oraliq  uzatmalar  bilan  biriktiriladi.  Har  xil  burchak  tezlikda  tizimning 
alohida  aylanuvchi  elementlari harakat tenglamasini  yechish  ko‘p  meh- 
nat  talab  qilishini  oldini  olish  uchun  masalalami  hal  qilishda  harakat 
tenglamasini  qullashda  barcha  qarshiiik  momentlari  va  elektr  yuritma 
alohida elementlari  aylanuvchi  massalar momentlari kupincha biror o ‘q 
burchak tezligiga keltiriladi  va bu o ‘qqa nisbatan harakat  tenglamasi  tu- 
ziladi va yechiladi.
Elektr  yuritma  qismlari  harakatlanuvchi  massalari  ko‘pincha  elektr 
motorlar o ‘qi burchak tezligi  aylanishiga keltiriladi.
Quyida  elektr  yuritma  tizimining  har  xil  harakatdagi  elementlari 
qarshiiik  momentlari  va  inersiya  momentlarining  (maxovoy  momenti) 
elektr  motor  o ‘qi  tezligiga  tekshirish  uchun  chiqarilgan  formulalarga 
xulosalar beriladi.
a) 
Kinematik sxemasi faqat aylanma harakat qiluvchi  elektr yuritma 
elementlaridan  iborat.  Agarda,  elektr  yuritma  qismlari  va  ishchi  mexa­
nizmlar bilan faqat  aylana harakatga ega bo‘lsa,  ulaming statik qarshiiik 
momentini  va  inertsiya  momentini  elektr  motori  o ‘qi  burchak  tezligiga 
keltirish  faqat,  elektr  motor  o ‘qidagi  va  ishchi  mexanizmlar  statik  quv­
vati  va  kinetik  energiya  zaxirasining  doimiysini  tengligiga  asoslanib

hamda  oraliq  uzatmalardagi  isroflarni  hisobga  olgan  holda  amalga 
oshiriladi.
М5Ш
wl
Msni 
j
----- j  i JI
кЦ 
(У ) 
{
m i
Z
m m i
T ’f
[JL
4
J ’-’-'
I ' ­
ll
1M
Jm.  t ) ,
6.7-Rasm. Harakatlanuvchi  motor bilan ishchi mexanizm bogianishining ki.nematik sxemasi
Qarshilik momentlarini keltirish.  Elektr yuritmaning turg‘un ishlash 
rejimida  elektr  motor  yuzaga  keltirayotgan  aylanuvchi  moment,  uning 
o ‘qidagi statik qarshilik momenti.
M = Mr
U holda elektr motorining statik quvvati
Mr
1000
 
1000
61„ ,KVt.
(6.24)
(6.25)
ox,
Bunda 
M  -  elektr  motor  o ‘qining  aylanishini  burchak  tezligi, 
rad/sek.  Elektr motor o ‘qidagi  qarshilik momenti  elektr motor va ishchi 
mexanizmlar  o ‘qlaridagi  statik  quvvatlar  tenglamasiga  asosan  aniqla- 
nadi.
M r   -OK, 
M CU CO:„
1000
1000?
(6.26)
Bunda  m"‘~ ishchi mexanizm o ‘qi aylanishining burchak tezligi
M r
U holda
(6.27)
Agar  i  -  uzatishlar  soni,  ty= M/®Jm  ga  teng  b o igan  va  elektr  motor 
o"qi  va  ishchi  mexanizmlar  o ‘qi  orasida  bir  necha  uzatmalar  mavjud 
b o isa , umumiy holda to iiq  F.I.K.
П = П Л г Ч г ....  Пп 
(6.28)
326

U  holda  elektr  motor  o ‘qi  burchak  le/.lanishiga  keltirilgan  stalik 
qarshiiik momenti uchun quyidagi  ifoda olinadi.
Mcim
Mc  = -------- —----- ■

.....ln 
(6.29)
Inersiya  momentini  (maxovoy  momentni)  keltirish.  Ma’lumki 
qo‘zg‘almas o ‘q atrofida aylanuvchi qattiq jismning  kinetik cnergiyasi
A  =
J   со
2

(6.30)
Elektr  yuritma  tizimidagi  barcha  aylanuvchi  massalar  kinetik 
energiyasining zaxirasi 6.8-rasmga asosan quyidagicha boiadi.

' 2  
-  2 

(6.31) 
Har  xil  o ‘qlarida  joylashgan  aylanuvchi  massalarini  elektr  motor 
o ‘qiga almashtiramiz,  bu  massani  elektr yuritma tizimi  umumiy  kinetik 
energiyasi o ‘zgarmaydi degan  sharti qabul qilinadi, a elektr yuritmaning 
barcha  aylanuvchi  elementlari  dinamik ta’siri elektr motor o'qi  burchak 
tezligiga keltirilgan bitta inersiya momenti ta’siri bilan o ‘zgartiriladi.
Bu inersiya momentini 
, belgilash orqali quyidagini olamiz.
4 = 1
 
“   2 
(6.32)
U holda 
“ 2 
” 
2
 
2
 
2
 
" 2
Olingan tenglamaning barcha hadlami  2  ga bo‘lib chiqamiz
J tr„  = J m
Каталог: Elektron%20adabiyotlar -> 30%20Техника%20фанлар
30%20Техника%20фанлар -> Oziq-ovqat texnologiyasi asoslari. Vasiyev M.G'.pdf [Aberdin-angus qoramol zoti]
30%20Техника%20фанлар -> B. X. Yunusov, M. M. Azimova
30%20Техника%20фанлар -> Gidravlika va
30%20Техника%20фанлар -> O. O. Xoshimov, S. S. Saidaxmedov
30%20Техника%20фанлар -> Qishloq qurilish texnologiyasi
30%20Техника%20фанлар -> S. turobjonov, M. Shoyusupova, B. Abidov moylar ya maxsus suyuqliklar texnologiyasi
30%20Техника%20фанлар -> I. K. Umarova, G. Q. Solijonova
30%20Техника%20фанлар -> M am ajanov Т., Atamov A
30%20Техника%20фанлар -> Texn ologiyasi
30%20Техника%20фанлар -> Elektr yuritma asoslari


Do'stlaringiz bilan baham:
1   ...   20   21   22   23   24   25   26   27   28


Ma'lumotlar bazasi mualliflik huquqi bilan himoyalangan ©fayllar.org 2019
ma'muriyatiga murojaat qiling