Interviu su vienu sėkmingiausiai dirbančiu meru Lietuvoje, ilgamečiu Valstiečių ir žaliųjų


Download 138.87 Kb.
Pdf ko'rish
Sana09.04.2017
Hajmi138.87 Kb.

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS PANEVĖŽIO RAJONUI/ 2015/02

Pažįstu kiekvieną 

Panevėžio rajono 

kampelį


Interviu su vienu sėkmingiausiai dirbančiu 

meru Lietuvoje, ilgamečiu Valstiečių ir žaliųjų 

sąjungos Panevėžio rajono skyriaus pirminin-

ku, kandidatu naujai kadencijai į Panevėžio ra-

jono merus Povilu Žaguniu

- Esate ilgametis Panevėžio rajono meras, Vals-

tiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio rajono sky-

riaus pirmininkas. Atskleiskite rinkėjų ir Partijos 

bičiulių pasitikėjimo Jumis paslaptį?

- Save vertinti visada yra sunku ir labai atsakinga. 

Lengviau būtų paklausti pačių Panevėžio rajono 

žmonių, kodėl jie jau gana ilgą laiką mero ir Partijos 

skyriaus pirmininko pareigose pasitiki manimi, re-

mia  mano sumanymus, planus, veiklą. 



Lietuvos Kultūros 

mecenato ženklas, 

„Geriausio vaikų 

draugo“ vardas ir 

Santarvės fondo 

aukso medalis 

atiteko Ramūnui 

Karbauskiui

7 psl.

2 psl.

2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMuose 

balsuokite už lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą

Sąrašo Nr. 13

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

kandidatai į Panevėžio rajono tarybą



3-6 psl.

  2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI    

Sąrašo Nr. 13

Bet pasitikėjimo, matyt, sulaukiau todėl, kad pir-

miausia man yra svarbus kiekvienas rajone gyvenan-

tis žmogus - nežiūrint amžiaus, išsilavinimo, socialinės 

padėties - jo lūkesčiai, troškimai, sunkumai, proble-

mos.


Stengiuosi būti lengvai žmonėms prieinamu meru, 

juk aš esu išrinktas rajono žmonėms tarnauti, jiems 

atstovauti, o ne atvirkščiai. Į visus planuojamus darbus, 

kokios krypties jie bebūtų, jeigu tai netrukdo procesui, 

stengiuosi įtraukti kuo daugiau žmonių.

Visada remiuosi komandiniu darbu. Juk be šalia die-

na iš dienos esančių bendraminčių sunku būtų visus 

darbus nudirbti. Manau, kad mes, valstiečiai ir žalieji, 

dabar rajone turime labai gerą komandą, su ja galime 

imtis įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus.



– Kas lėmė, kad ryžotės kandidatuoti dar vienai 

kadencijai?

– Pirmiausia, vėl kelti savo kandidatūrą į merus lėmė 

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rajono skyriaus pasitikė-

jimas. Skyriaus susirinkime dauguma mano partiečių 

bičiulių prašė manęs vėl kandidatuoti, nes, jų many-

mu, geresnio kandidato į merus Partijos skyrius šiuo 

metu neturi. Taigi, negalėjau apvilti savo partiečių, ap-

sisprendžiau vėl dalyvauti rinkimuose.

Panevėžio rajono meru dirbu vienuoliktus metus: 

per tą laiką gyventojai, politikos bendražygiai ir opo-

nentai turėjo puikių galimybių įvertinti mano indėlį 

į rajono plėtrą. Užteko laiko ir man pažinti kiekvieną 

rajono kampelį, jo žmones, žinoti ūkines, socialines ar 

kultūrines problemas, įgusti parinkti teisingą jų spren-

dimo būdą.

Gera finansinė savivaldybės padėtis, patogiai išplė-

totas švietimo, kultūros, gydymo įstaigų tinklas, gerė-

janti infrastruktūra, ryškių pokyčių davęs racionalus 

europinės paramos lėšų panaudojimas, tikiuosi, su-

teikia man teisę vėl kviesti Panevėžio rajono žmones 

suremti pečius ir tęsti pradėtus darbus.

Darbų rajone dar daug ir netrukus prasidėsiančios, 

ir būsimosios kadencijos politikams. Jausdamas di-

džiulę atsakomybę už jau padarytus ir ateities darbus, 

šiandien esu kandidatas į Panevėžio rajono merus.

Esu realistas ir visada sakau, kad gyvenimas yra norų 

ir galimybių balansas, todėl nežadu to, ko negalėsiu 

įvykdyti. Į Panevėžio rajono ateitį žvelgiu optimistiš-

kai: apgalvotas biudžeto lėšų paskirstymas, sąlygų 

verslui plėtoti gerinimas, optimalus švietimo ir kul-

tūros įstaigų tinklas, racionalus europinės paramos 

lėšų panaudojimas jau davė apčiuopiamų rezultatų, 

kuriuos apžvelgdami galime pasidžiaugti, kad gyve-

nimas Panevėžio rajone gerėja.

 

–Kaip vertinate,  kad šiais metais merai bus renka-

mi tiesiogiai?

– Vos pradėjęs dirbti meru rajono žmonėms sakiau, 

kad jausčiausi gerokai tvirčiau, jei Panevėžio rajono 

vadovu būčiau išrinktas tiesiogiai. Džiaugiuosi, kad per 

šiuos rinkimus rajono žmonės turi galimybę pasirinkti 

tą, kuris patenkins jų lūkesčius ir kurio rinkėjai galės drą-

siai paprašyti atsiskaityti už nuveiktus darbus.

Manau, kad tiesioginiai merų rinkimai – tvirtas žings-

nis link stipresnės demokratijos.  Išrinktas naujasis me-

ras dabar taps tiesiogiai atsakingas ir atskaitingas rinkė-

jams. Tačiau įtvirtinant tiesioginius rinkimus, priimant 

Seime įstatymus ne viskas buvo padaryta iki galo.

Meras negaus nei daugiau funkcijų, nei atsakomybės, 

kas įstatymais jau yra įteisinta daugelyje Europos vals-

tybių. Meras ir toliau lieka tarybos pirmininku, galioja ta 

pati kolektyvinė atsakomybė už priimtus sprendimus, 

kokia buvo anksčiau, administracijos direktoriaus funk-

cijos taip pat lieka nepakitusios.

Meras privalės pasirašyti ir vykdyti tokius sprendimus, 

kokius priims taryba. Aišku, jeigu meras atstovaus tary-

boje daugumą, ko po rinkimų tikimės Panevėžio rajo-

no taryboje, tai jokių nesusipratimų tęsiant rinkėjams 

duotus pažadus nebus... Žodžiu, įstatymus dar reikia 

tobulinti, kad merui būtų suteikta daugiau galių.



– Sėkmingam mero darbui reikalinga ir patikima, 

kompetentinga komanda. Kur yra jūsų komandos 

stiprybė?

– Jau minėjau pokalbio pradžioje, kad į visus darbus, 

tęstinius ir naujus projektus stengiuosi įtraukti kuo 

daugiau komandos narių. Turėjau laiko ne vienerius 

vadovavimo metus stebėti, įvertinti ir į komandą 

įtraukti kompetentingus ir patikimus žmones, savo 

srities žinovus.

Dabar rajone visose grandyse darbuojasi savo srities 

specialistai, aktyvus ir išradingas yra tiek administraci-

nis, tiek kultūrinis bendruomeninis krašto gyvenimas, 

todėl Panevėžio rajonas šiuo metu yra vienas pirmau-

jančių Lietuvoje.

Aišku, reikalingas ir nuolatinis atsinaujinimas. Nuolat 

kalbiname naujus žmones, kurie sėkmingai galėtų 

įsilieti į mūsų komandą. Tą parodo ir dabartinis mūsų 

kandidatų į Panevėžio rajono tarybą sąrašas, kuriame 

rinkėjas ras daug naujų pavardžių, daugiau ar mažiau 

žinomų rajone, tad pasirinkimas renkant ir reitinguo-

jant tikrai bus didelis.

– Ačiū už pokalbį. Linkiu laimėti rinkimus ir toliau 

vėl sėkmingai vadovauti Panevėžio rajonui.

Kalbėjosi Algirdas Bartkus

Pradžia 


psl.

Pažįstu kiekvieną Panevėžio 

rajono kampelį

Panevėžio rajono meras ir kandidatas Povilas Žagunis su savo krašto žmonėmis.

1. Kadangi mūsų rajono Taryba susideda iš 25 

narių ir bet koks  sprendimas  priimamas, kai jam 

pritaria ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, ma-

nau, kad ne visai korektiška būtų kiekvienam  iš 

mūsų sakyti, kad aš padariau tą ar tą, nors rajone 

padaryta be galo daug. Man tikrai labai svarbios 

kiekvieno rajono kampelio, kiekvieno žmogaus 

problemos, tačiau Jotainių kaimo  ir visos Vadoklių 

seniūnijos- vis tik arčiausiai. Todėl šiandien man ti-

krai smagu, kad man esant dar pirmos kadencijos 

Tarybos nare buvo išasfaltuotas  kelias nuo Velžio 

iki Klebonų ir jau eilę metų  galime  pasiekti seniū-

nijos centrą asfaltu. Išasfaltuotos Jotainių kaimo 

Paupio, Lauko, Naujoji, Janionių   gatvės,  atnaujin-

ta žvyro danga Griniūnų gatvėje, taisomi keliukai į 

vienkiemius. Daug pastangų įdėjau, kad būtų su-

remontuoti Jotainių kultūros namai. 

Kol  dirbo statybininkai, pati vos ne kasdien eida-

vau žiūrėti, kaip vyksta darbai. Teko tarpininkauti 

sprendžiant bendruomenės problemas, rūpinan-

tis  mokyklos remontu .Visada kovojau, kad kuo 

ilgiau išsilaikytų Vadoklių vidurinė mokykla. Ne 

be mano pagalbos atėjo į mūsų kaimą ir maisto 

banko parama. Kasdieninių klausimų dažnai tenka 

spręsti daug ir įvairių.

Tęsinys 

8 psl.

KLAUSIMAI KANDIDATAMS



1.

 Ne pirmą kadenciją esate Panevėžio savivaldybės Tarybos narys.  Kokius 

konkrečius darbus per tą laiką nuveikėte Panevėžio rajono žmonėms? 

2.

 

Vėl kandidatuojate į Panevėžio rajono Tarybą. Jeigu rinkėjai pasitikės, ką 

planuojate nuveikti per kitus 4 metus vietos savivaldoje?

3. 

Kuo Panevėžio rajonas svarbus Lietuvai?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

Panevėžio rajono Tarybos 

narys Petras Nevulis:

1. Nuo 2000 metų, kai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 

tuo metu Partijos pavadinime dar nebuvo žaliųjų 

vardo, laimėjo rinkimus Panevėžio rajone ir su ko-

alicijos partneriais pradėjo valdyti rajoną, prasidėjo 

visos pertvarkos. Prie rajono vairo stojo ūkiškai mąs-

tantys ir veikiantys žmonės.

Aš valstiečių sąraše į Panevėžio rajono Tarybą bu-

vau išrinktas 2003 metais. Tuo metu dar daugelis ra-

jono mokyklų ir darželių nebuvo renovuoti, buvo tik 

pradėti atnaujinti keliai, tad darbo Tarybai tikrai ne-

trūko. Bet dabar jau galime pasigirti savo rajono mo-

kyklomis, darželiais, kultūros namais, dauguma  šių  

visuomeninių pastatatų šiandien suremontuoti, su-

tvarkyti, rajono gyventojai jais naudojasi ir džiaugiasi.

Per tris kadencijas Taryboje teko darbuotis Priva-

tizavimo, Visuomeninio transporto organizavimo 

komisijose. Su transportininkais teko nemažai derė-

tis, kad jie nepagrįstai nekeltų važiavimo kainų, taip 

pat daug važinėjau po rajoną  apžiūrinėjant, verti-

nat, ruošiant privatizavimui apleistus pastatus.

Šiandien jau galime pasigirti išasfaltuotai keliais, 

gatvėmis. Krekenavos, Naujamiesčio, Ramygalos, 

Raguvos miestelių aikštes galima rodyti bet kuriam 

į rajoną atvykusiam žmogui.

O svarbiausia, per  tuos metus visuose miesteliuo-

se ir gyvenvietėse su mūsų pagalba įsikūrė vietos 

bendruomenės, kurios tikrai yra aktyvios, o kur ak-

tyvūs žmonės – ten yra ir pažanga.

2. Jeigu rinkėjai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl 

pasitikės ir mane kartu kitais partiečiais išrinks į ra-

jono Tarybą – tai darbų mums užteks ir visai naujai 

kadencijai. Didelė problema rajone yra, kad mieste-

liai ir gyvenvietės neturi išvystytos infrastruktūros. 

Tokiose didelėse gyvenvietėse kaip Paįstrys, Ėriškiai, 

Žibartonys ir kitur nėra centralizuotos kanalizacijos, 

o vandenį tiekia vietos bendrovės, ne ką geresnė 

situacija ir rajono miesteliuose.

Kita problema – naktinis apšvietimas: kai kur 

miestelių ir gyvenviečių gatvėse dega tik viena kita 

lempa. Būtina artimiausiu metu sutvarkyti gatvių ir 

aikščių apšvietimą, pakabinant taupias lempas, kad 

žmonėms būtų saugu ir patogu vaikščioti savo ga-

tvėmis.

Reikėtų ir toliau tęsti pradėtą gyvenviečių gatvių 



ir rajono kelių asfaltavimą, kad rajone kuo mažiau 

liktų žvyrkelių.

3.Panevėžio rajonas man yra labai brangus. Jis 

mane išaugino, išmokė, subrandino, čia yra mano 

šeimos, mano gyvenimo ir darbo vieta. Panevėžio 

rajonas yra ūkininkų kraštas, o žemdirbiai yra visko 

varomoji jėga. Labai daug verslo šakų Lietuvoje yra 

sukurtos, kad aptarnautų žemdirbius, kad perdirb-

tų jų pagamintą produkciją.

Panevėžio rajonas pasižymi gerai išvystytu susi-

siekimu, keliais. O prie gerų kelių patogu yra kurti 

įvairias įmones, gamyklas. Rajone, prie Panevėžio 

aplinkkelio seniai jau įsikūręs „Iki“ kulinarijos cechas, 

kuriame dirba daug žmonių iš Upytės, Krekenavos 

ir kitur. Nemažai rajono gyventojų dirba „Dominari“, 

o dar statoma nauja „Dominari“ gamykla, kurioje 

bus sukurta daug darbo vietų.

Panevėžio rajonas po truputį tampa ne tik ūkinin-

kų, bet ir pramonės kraštu. Stiprėjančiu ekonominiu 

rajono gyvenimu galima tik džiaugtis ir didžiuotis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

Panevėžio rajono Tarybos narė 

Angelė Narbutienė:


KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ    

Sąrašo Nr. 13  

 

3

Gimė 1952 08 24 Panevėžio rajone, Jotainių 



kaime. 1975 m. baigė Lietuvos žemės ūkio aka-

demiją ir įgijo inžinieriaus-hidrotechniko speci-

alybę. Darbinę veiklą pradėjo 1975 m. Panevėžio 

melioracijos statybos valdyboje meistru, vėliau 

dirbo darbų vykdytoju. 1977–1982 m. dirbo Sartų 

KMK skyriaus viršininku, Tauragės melioracijos 

statybos valdyboje viršininko pavaduotoju. Nuo 

1982 m. darbinę veiklą tęsė Panevėžio melioracijos 

statybos valdyboje, 2003 m. paskirtas AB „Pane-

vėžio melioracija“ generaliniu direktoriumi. 

1990–1995 m. ir nuo 2003 m. yra renkamas 

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariu. 2004 

m. lapkričio 15 d. išrinktas Savivaldybės meru. 

Savivaldybei meras P. Žagunis vadovauja iki šios 

dienos. Nuo 1995 m. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų 

sąjungos (LVŽS) narys. Nuo 2004 m. vadovauja 

LVŽS Panevėžio rajono skyriui.

P. Žagunis nuo 2005 m. Europos Sąjungos 

Regionų komitete Lietuvai atstovavo pakaitiniu, 

o nuo 2010 m. bei 2015 m. – tikruoju  nariu, yra 

LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto 

pirmininko pirmasis pavaduotojas, Panevėžio 

regiono plėtros tarybos pirmininkas. Nuo 1992 

m. aktyvus Panevėžio Rotary klubo narys. 

Savaitraščiui „Veidas“ rengiant projektą 

„Geriausi merai“ P. Žagunis kolegų ir ekspertų 

vertinimu šeštus metus iš eilės patenka tarp 

geriausiai ir pažangiausiai besitvarkančių sa-

vivaldybių vadovų. 60-mečio proga P. Žagunis 

apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo 

Pirmininkės Irenos Degutienės Padėkos raštu. 

2014 m. už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos 

plėtrą ir stiprinimą 

P. Žagunis apdovanotas „Auksinės krivūlės 

riterio“ ženklu. 

 

1

 2

 4

 6



 8

Gimė 1965 01 23. Gyvena Dembavos k., Velžio sen., 

Panevėžio rajone. Ūkininkas. Panevėžio rajono sa-

vivaldybės narys nuo 2003 m. Didžiausias pomėgis 

- kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

narys.

 3

Gimė 1956 08 17. Gyvena Jotainių k. Vadoklių sen., 



Panevėžio rajone. Dirba vyr. finansininke žemės 

ūkio bendrovėje „Jotainiai“. Panevėžio rajono 

savivaldybės narė nuo 2003 m. Pomėgiai - poilsis 

gamtoje, kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų 

sąjungos narė.

 5

 7



 9

Gimė 1953 06 12. Gyvena Krekenavos mstl., Kreke-

navos sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. 1990-1995 

m. bei nuo 2000 m. iki šiol yra Panevėžio rajono 

savivaldybės tarybos narys. Trijų sūnų tėvas. Po-

mėgiai – medžioklė ir žvejyba. Lietuvos valstiečių ir 

žaliųjų sąjungos narys.

Gimė  1960 09 09. Gyvena Raguvos mstl., Raguvos 

sen., Panevėžio rajone. Dirba Europos Parlamento 

nario Bronio Ropės biure padėjėju. Panevėžio 

bitininkų draugijos, Lietuvos šachmatų federacijos 

narys. Lietuviškų loginių stalo žaidimų kūrėjas. Po-

mėgiai - poezija, istorija, muzika. Lietuvos valstie-

čių ir žaliųjų sąjungos narys. Tautininkų frakcijos 

pirmininkas.

Gimė 1969 11 24. Gyvena Staniūnų k., Velžio sen., 

Panevėžio rajone. Dirba direktoriumi  Žibartonių 

žemės ūkio bendrovėje. Pomėgiai – medžioklė, 

slidinėjimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

narys.

Gimė 1964 07 26. Gyvena Upytės k., Upytės sen., 

Panevėžio rajone. Dirba direktoriumi UAB Upytės 

eksperimentinis ūkis. Panevėžio rajono savival-

dybės narys nuo 2007 m. Panevėžio r. gyventojų 

bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas. Pomė-

giai – poilsis gamtoje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų 

sąjungos narys.

Gimė 1955-04-14. Gyvena Linkaučių k., Krekenavos sen., 

Panevėžio rajone. Ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių 

Radviliškių kaimo duonos kepykloje gaminama išskir-

tinė produkcija: „Petronėlės duonai“ suteiktas lietuvių 

kulinarinio paveldo sertifikatas. „Ruginė ūkininko duona“ 

2012-aisiais „AgroBalt“ parodoje apdovanota aukso 

medaliu. Kepyklos gaminius 2014 m. A. ir A. Kisieliai 

pristatė Berlyno ir Briuselio mugėse. Aktyviai dalyvauja 

saviveikloje. Didžiausias pomėgis – sodininkystė. 

Gimė 1963 10 05. Gyvena Tautvilų k., Karsakiškio 

sen., Panevėžio rajone.  Ūkininkas. Lietuvos ūki-

ninkų sąjungos Panevėžio tarybos narys. Pomėgiai 

- kelionės, laisvalaikis gamtoje.

Povilas Žagunis

Petras Nevulis

Jonas Kaušakys

Audrius Kliučininkas

Albinas Kisielis

Angelė Narbutienė

Algimantas Birbilas

Audrius Zalatoris

Antanas Jackevičius



„Aš bemeiliju bendrauti su valstiečių kompanija, nes jie nebuvo mokyklos išmokyti neteisingai samprotauti.“

Mišelis de Montenis

4

  KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ    

Sąrašo Nr. 13

12

14



16

18

Gimė 1976 04 11. Gyvena Smilgių mstl., Smilgių 



sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. Smilgių mstl. 

gyventojų bendruomenės narys. Pomėgiai - spor-

tas, tautiniai šokiai.

13

Gimė 1957 03 18. Gyvena Dembavos k., Velžio sen., 



Panevėžio rajone. Dirba direktore UAB Dembavos 

medelynas, kur auginami sertifikuoti ekologiški ir 

išskirtinės kokybės obuoliai. Panevėžio rajono savi-

valdybės narė nuo 2003 m. Lietuvos moterų verslo, 

Lietuvos veislinių sodų bei Lietuvos žemės ūkio 

bendrovių asociacijų narė. Didžiausias pomėgis – 

kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

15

17



19

Gimė 1964 02 21. Gyvena  Stipruolių k., Miežiškių 

sen., Panevėžio rajone. Dirba vadybininku UAB 

„Medvinta“. Lietuvos miškų savininkų asociacijos, 

Panevėžio žygeivių klubo, Panevėžio triatlono klu-

bų narys. Keturių vaikų tėvas. Pomėgiai - sportas, 

žygeivystė. Tautininkų frakcijos vicepirmininkas.

Gimė 1965 08 07. Gyvena  Uliūnų k., Ramygalos 

sen., Panevėžio rajone. Vidaus reikalų sistemos 

pensininkas. Uliūnų kaimo gyventojų bendruo-

menės pirmininkas.

Gimė 1965 12 19. Gyvena  Gegužinės k., Paįstrio 

sen., Panevėžio rajone. Dirba gamybos vadovu  

Raimondo Vitkausko ūkyje. Paįstrio kaimo kraš-

tiečių klubo „Ąžuolas“ valdybos narys. Trijų vaikų 

tėvas. Pomėgiai - medžioklė, sportas.

Gimė 1972 04 19. Gyvena  Šilagalio k., Panevėžio 

sen., Panevėžio rajone. Dirba direktoriumi ŽŪB 

„Šilagalis“. Lietuvos ūkininkų sąjungos narys. Trijų 

vaikų tėvas. Pomėgiai – kelionės, slidinėjimas.

Gimė 1957 03 27. Gyvena  Paliūniškio k., Karsa-

kiškio sen., Panevėžio rajone. Dirba vyriausiuoju 

specialistu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie 

LR finansų ministerijos Panevėžio skyriuje. Paliū-

niškio kaimo gyventojų bendruomenės tarybos 

pirmininkas. Trijų vaikų tėvas. Didžiausias pomėgis 

ir malonumas – darbas gamtoje. 

Gimė 1980 05 09. Gyvena  Bernatonių k., Panevėžio 

sen., Panevėžio rajone. Dirba vyriausiuoju inžinie-

riumi AB „TEO LT“. Panevėžio rajono vietinės vei-

klos grupės (VVG) valdybos, Bernatonių gyventojų 

bendruomenės tarybos narys. Didžiausias pomėgis 

– kelionės.

10

Gimė 1963 01 30. Gyvena Vinkšnėnų k., Upytės 



sen., Panevėžio rajone. Ūkininkas. Panevėžio 

rajono savivaldybės narys nuo 2003 m. Didžiausias 

pomėgis – medžioklė.

11

Gimė 1956 12 02. Ėriškių k., Upytės sen., Panevėžio 



rajone. Triušininkystės ūkio savininkas, pirmosios 

triušių fermos Lietuvoje steigėjas. Iš savo užaugintų 

triušių kailiukų Eduardas modeliuoja ir siuva kepu-

res, šalikus, pelerinas, liemenes, kailinius, šliures, 

kailiais apsiuva rankines. Vyrui siūti padeda žmona, 

dukra. E. Kubilius - Ėriškių kaimo bendruomenės 

valdybos narys, Upytės sen. Ėriškių kaimo seniūnai-

tis. Didžiausias pomėgis – paveikslų tapymas.

Antanas Zopelis

Donatas Tumas

Virgilijus Buzas

Sigutis Siudikas

Romualdas Andrikis

Vitalija Kuliešienė

Giedrius Aleliūnas

Gražvydas Stankūnas

Vaidas Virbalas

Eduardas Kubilius


KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ    

Sąrašo Nr. 13  

5

22

24



26

28

Gimė  1959 05 26. Gyvena  Perekšlių k., Smilgių 



sen., Panevėžio rajone. Vidaus reikalų sistemos 

pensininkas. Smilgių sen. Perekšlių k. seniūnai-

tis. Trijų vaikų tėvas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų 

sąjungos narys.

23

Gimė 1956 09 21. Gyvena  Katkų k., Panevėžio sen., 



Panevėžio rajone. Dirba direktoriaus pavaduotoju 

Bernatonių žemės ūkio bendrovėje. Bernatonių kai-

mo gyventojų bendruomenės tarybos narys. Keturių 

vaikų tėvas.

25

27



29

Gimė 1973 05 05. Gyvena  Burvelių k., Krekenavos 

sen., Panevėžio rajone. Ūkininkauja. Krekenavos 

sen. Burvelių k. seniūnaitis

.

Gimė 1960 10 14. Gyvena  Ramygaloje (Panevėžio 

r.). Dirba pardavimų vadybininke Panevėžio kredito 

unijoje. Ramygalos m. - Garuckų k. gyventojų ben-

druomenės tarybos narė.

Gimė 1963 07 14. Gyvena  Paįstrio k., Paįstrio sen., 

Panevėžio rajone. Individualios Virginijaus Glušo-

ko įmonės savininkas. Kaimo kapelos „Gegužinė“ 

muzikantas.

Gimė 1978 03 25. Gyvena  Miežiškių mstl., Miežiškių 

sen., Panevėžio rajone. Dirba meno vadove Pane-

vėžio rajono Miežiškių kultūros centre. Pomėgiai 

– knygos, turizmas, menai.

Gimė  1976 03 14. Gyvena  Pažagienių k., Panevėžio 

sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono savi-

valdybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. 

Panevėžio rajono vietinės veiklos grupės (VVG) 

pirmininkas. Pomėgiai – skaitymas, kelionės.

Gimė 1973 05 02. Gyvena  Velžio k., Velžio sen., 

Panevėžio rajone. Lietuvos tautodailininkų sąjungos 

Panevėžio bendrijos pirmininkas. Lietuvos tautodai-

lininkų sąjungos, Lietuvos kalvių sąjungos; gyven-

tojų bendruomenės „Naujasis Velžys“ valdybos 

narys. Pomėgiai – kalvystė, muzika.

20

Gimė 1941 01 12. Gyvena  Ėriškių k., Upytės sen., 



Panevėžio rajone. Žemės ūkio kooperatyvo „Ėriškių 

pienas“ pirmininkas. Panevėžio rajono savivaldy-

bės narys nuo 2007 m. Aktyviai dalyvauja seniūni-

jos meno saviveikloje.

21

Gimė 1954 06 17. Gyvena  Baibokėlių k., Nauja-



miesčio sen., Panevėžio rajone. Panevėžio rajono 

Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojas. 

Domisi ekologija, rengia paskaitas sveikos mitybos 

klausimais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

narys.

Povilas Nemanis

Vytautas Butkevičius

Dainius Ramonas

Virginijus Glušokas

Eugenijus Lunskis

Algimantas Deveikis

Birutė Vaitkevičienė

Lina Kairytė

Saulius Kronis

Juozas Klioris


6   

KANDIDATAI Į PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBĄ    

Sąrašo Nr. 13

30

Gimė 1955 08 17. Gyvena  Staniūnų k., Velžio sen., Pane-



vėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono Velžio seniūnijos 

seniūno pavaduotoju. Pomėgiai – medžioklė, kelionės. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

34

Gimė 1963 03 25. Gyvena Aukštadvario k., Ramygalos 



sen., Panevėžio rajone. Dirba Ramygalos seniūnijos 

seniūnu. Lietuvos rezervo karių asociacijos narys. Trijų 

vaikų tėvas. Didžiausias pomėgis – sportas. Lietuvos 

valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

38

Gimė 1973 08 28. Gyvena Užunevėžių k., Raguvos 



sen., Panevėžio rajone. Ūkininkauja. Didžiausi po-

mėgiai – sportas, medžioklė.

42

Gimė 1967 07 26. Gyvena Daniūnų k., Ramygalos 



sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono 

Ramygalos seniūnijos kultūros centro padalinio 

vadove. 

31

Gimė 1952 01 12. Gyvena Žibartonių k., Krekenavos sen., 



Panevėžio rajone. Žibartonių kaimo gyventojų ben-

druomenės pirmininkas. Pomėgiai - žvejyba, turistinės 

kelionės, sodininkystė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są-

jungos narys.

35

Gimė 1956 05 15. Gyvena Bernatonių k., Panevėžio 



sen., Panevėžio rajone. Dirba UAB „Aušvita“ direk-

toriumi. Pomėgiai - sportas, medžioklė. 

39

Gimė 1960 09 20. Gyvena Barklainių I k., Ramygalos 



sen., Panevėžio rajone. Dirba laiškininku Panevė-

žio centriniame pašte. Barklainių kaimo gyventojų 

bendruomenės pirmininkas. Keturių vaikų tėvas. 

Didžiausia aistra – poilsis gamtoje, žvejyba.

43

Gimė 1973 08 09. Gyvena Krekenavos mstl., Kreke-



navos sen., Panevėžio rajone. Gėlių parduotuvės 

savininkė. Pomėgiai – floristika ir sportas. Lietuvos 

valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

32

Gimė 1962 09 10. Gyvena Paįstrio k., Paįstrio sen., Panevėžio 



rajone. Dirba Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos seniūnu.  

Panevėžio rajono vietos veiklos grupės (VVG) valdybos na-

rys, mažųjų bendruomenių muziejų valdybos pirmininkas.  

Pomėgiai - kelionės, vairavimas, sodo-daržo darbai, knygos. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

36

Gimė 1961 10 01. Gyvena Paįstrio k., Paįstrio sen., 



Panevėžio rajone. Dirba Paįstrio kultūros centre 

meno vadovu. 

40

Gimė 1984 06 12. Gyvena Vadoklių mstl., Vadoklių 



sen., Panevėžio rajone. Dirba administracijos di-

rektore žemės ūkio kooperatyve „Ėriškių pienas“. 

Pomėgiai - kelionės, muzika.

44

Gimė 1966 08 06. Gyvena Miežiškių mstl., Miežiš-



kių sen., Panevėžio rajone. Dirba Panevėžio rajono 

Miežiškių kultūros centro padalinio vadove. Trijų 

vaikų mama. Domisi menais.

33

Gimė 1962 04 20. Gyvena Jotainių k., Vadoklių sen., Pane-



vėžio rajone. Dirba kuro ir atsarginių dalių sandėlininke že-

mės ūkio bendrovėje „Jotainiai“. Jotainių kaimo gyventojų 

bendruomenės pirmininko pavaduotoja, Panevėžio rajono 

vietos veiklos grupės (VVG) narė. Pomėgiai - skaitymas, 

rankdarbiai, rašiklių kolekcionavimas.

37

Gimė 1971 09 29. Gyvena Jotainių k., Vadoklių sen., Pa-



nevėžio rajone. Dirba socialine darbuotoja Jotainių 

socialinės globos namuose. Jotainių kaimo gyventojų 

bendruomenės komiteto narė. Pomėgiai - skaitymas, 

kelionės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

41

Gimė 1959 06 14. Gyvena Dembavos k., Velžio sen., Pa-



nevėžio rajone. Dirba generaliniu direktoriumi UAB „Pa-

nevėžio melioracija“. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotech-

nikos inžinierių sąjungos Panevėžio melioracijos grupės 

vadovas.  Pomėgiai muzika, knygos.

45

Gimė 1977 03 29. Gyvena Valiliškių k., Smilgių sen., 



Panevėžio rajone. Dirba vyriausiąja paskolų vady-

bininke  Panevėžio kredito unijoje. Didžiausias po-

mėgis – kelionės.

Vidmantas Šeškevičius

Valdas Chirv

Tomas Danila

Irena Živilienė

Viktoras Ramanauskas

Vytautas Gruzdas

Mykolas Želnys

Aušrinė Aleksandravičienė

Virginijus Šležas

Virginijus Kiršgalvis

Jūratė Karpavičiūtė

Audronė Kirsnienė

Milda Tamokaitienė

Sonata Eitvidienė

Vidmantas Bernatavičius

Kristina Stankūnaitė


2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI    

Sąrašo Nr. 13

  

7

GERI DARBAI NELIKO NEPASTEBĖTI



Ramūnui Karbauskiui 

suteiktas  

„Geriausio 

vaikų draugo“

 vardas

NVO vaikams konfederacija, didžiausia Lietuvoje nevyriausybinių or-



ganizacijų asociacija, įsteigta 2005 m., vienijanti daugiau nei 70 nevy-

riausybinių organizacijų, dirbančių su vaikais ir vaikų labui, kiekvienais 

metais organizuoja jau tradiciniu tapusį renginį „Vaikų žvaigždynas“. 

Šių metų sausio 28 dieną NVO vaikams konfederacija devintą kartą 

subūrė vaikus iš dienos centrų, vaikų globos namų ir socialinės rizikos 

šeimų.


Svarbiausias renginio tikslas – pasidžiaugti  ir pasveikinti žmones, 

svariu indėliu prisidedančius kuriant vaikų gerovę Lietuvoje. Koncertų 

salėje „Compensa“ „Geriausio vaikų draugo“ vardas suteiktas Ramūnui 

Karbauskiui ir dar penkiems nusipelniusiems asmenims.

„Mano vienas iš prasmingiausių užsiėmimų – buvimas su vaikais. 

Jiems trūksta kalbėjimo apie šeimos, kultūros, istorijos vertybes, apie 

gyvenimo tikslus, alkoholio keliamas grėsmes ir t. t., akcentuoja Ramū-

nas Karbauskis. Jis negaili savo laiko vaikams, organizuoja susitikimus 

mokyklose, kviečia vaikus žaisti  simultanus šaškėmis. Jis – Lietuvos 

šaškių federacijos prezidentas.  

R. Karbauskio iniciatyva jaunimo stovykla „Dengtilis“ jau 18 vasarą iš 

eilės kviečia vaikus iš visos Lietuvos save išbandyti savaitę gyvenant 

miške ir laikantis griežtų taisyklių, kurios padeda formuoti asmenybes.  

R. Karbauskio paramos dėka išleista ir padovanota vaikams šimtai 

tūkstančių knygų, tuo siekiama, kad vaikai skaitytų  geriausią lietuvišką 

vaikų literatūrą. R. Karbauskio kartu su gerai žinomu atlikėju Andriumi 

Mamontovu įkurtas paramos ir labdaros fondas  „Švieskime vaikus“ 

įsteigė Nacionalinę vaikų literatūros premiją ir pradėjo leisti 10 tūks-

tančių knygų Vaikų bibliotekėlę. Knygos dovanojamos mokykloms, 

darželiams, vaikų globos namams, ligoninėms.

  Kas metai R. Karbauskio iniciatyva vaikai kviečiami dalyvauti ketu-

riuose konkursuose: „Gražinkime Lietuvą“, „Vaikų Velykėlės“, fotografi-



Ramūnas Karbauskis „Geriausio vaikų draugo“ 

vardo suteikimo šventėje

Įteiktas 

Santarvės 

fondo aukso medalis

Už nesavanaudišką gy-

venimo veiklą puoselėjant 

santarvę ir tautinę savo ša-

lies žmonių savimonę Lietu-

vos Santarvės fondo aukso 

medaliu 2015 m. vasario 2 d. 

apdovanotas Kultūros me-

cenatas, ūkininkas Ramūnas 

Karbauskis.

Santarvės fondas – visuo-

meninė labdaros organi-

zacija.  Jos tikslas – viešinti, 

kaupti ir remti asmenų bei 

kolektyvų veiklą, kuria vienijama tauta (mokslo, kultūros meno ir kitose 

visuomeninės kūrybos srityse). Ji stebi viešų asmenų žingsnius, poelgius, 

sprendimus, visuomenei ar valstybei atliekamus vertingus darbus, įver-

tina juos ir viešai paskelbia.  Santarvės fondo steigėjas yra visuomeninės 

veiklos ir pilietiškumo kupinas Julius Kazėnas. Nuo 1994 m. šis fondas jau 

įvykdė daug tarptautinių renginių, organizavo delegacijų išvykas į kai-

mynines šalis, siekdami, kad įvairių tautų žmonės susipažintų ir bendrau-

tų, stiprintų santarvę tarp tautų. 

Šių metų Santarvės fondo veiklos tikslas buvo atkreipti žmonių dė-

mesį į dvasingumą, draugiškumą, grožio pajutimo supratimą, viso to 

iškėlimą virš abejingumo, puikybės, fizinės jėgos ir smurto demons-

travimo bei kt. 

Fondas yra įsteigęs Santarvės premiją, o nuo 2000 m. Santarvės 

premiją pakeitė Santarvės ordinas ir Auksinis Santarvės medalis ,,Pro 

augenda concordia” (Už santarvės puoselėjimą). Santarvės ordinas 

bei medalis teikiamas asmeniui arba kolektyvui už reikšmingą tautas 

vienijančią veiklą. 

Santarvės ordinu apdovanoti: poetas Justinas Marcinkevičius,  kardi-

nolas Vincentas Sladkevičius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas,   lite-

ratūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Prezidentas Algirdas Brazaus-

kas, Prezidentas Valdas Adamkus, aktorius Donatas Banionis, vienuolis 

Tėvas Stanislovas-Dobrovolskis, Lenkijos Respublikos Prezidentas Alek-

sandras Kwasnewskis, ambasadorius Antanas Vinkus, Islandijos užsie-

nio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalsonas, akademikas Jonas 

Kubilius, alpinistas Vladas Vitkauskas, atlikėjas Andrius Mamontovas, 

dirigentas Donatas Katkus ir kiti.

 Santarvės fondo valdybos nutarimu šiemet Santarvės ordinu ,,Pro 

augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą) apdovanotas operos 

dainininkas Virgilijus Noreika. Auksiniais Santarvės medaliais (Už santar-

vės puoselėjimą) apdovanoti: Jerzy Bahr – buvęs Lenkijos ambasado-

rius Lietuvoje ir Lietuvos kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis.  Šiuo 

medaliu Ramūnas  Karbauskis pagerbtas už nesavanaudišką gyvenimo 

veiklą, puoselėjant santarvę ir tautinę savo šalies žmonių savimonę.   



Ramūnui Karbauskiui įteiktas  

Santarvės fondo auksinis medalis 

Pirmuoju numeriu 

pažymėtas 

Lietuvos 

Kultūros mecenato 

ženklas


 įteiktas 

Ramūnui Karbauskiui

Kultūros ministerija pir-

mą kartą įteikė specialiai 

sukurtus Lietuvos Kultūros 

mecenato ženklus ir diplo-

mus, pagerbdama kultūros 

mecenatus, kurie ypatingai 

daug prisidėjo prie kultūros 

sklaidos Lietuvoje, rėmė jau-

nus kultūros ir meno atsto-

vus, bendruomenes. 

2015 m. sausio 30 d. Lie-

tuvos parodų ir kongresų 

centre „Litexpo“ Lietuvos 

kultūros ministras Šarūnas Birutis Kultūros mecenato ženklus įteikė tra-

diciniame „Metų Gazelės“ verslo apdovanojimų renginyje, kuriame da-

lyvavo žymiausi sparčiausiai augančių šalies verslo įmonių atstovai. Tai 

tampa gražiu Lietuvos kultūros ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Šiame iškilmingame renginyje buvo akcentuojama, kad turime įver-

tinti ir padėkoti tiems, kurie negaili nei laiko, nei lėšų, kad menas ir kū-

ryba žengtų pirmyn bei prikeltų senas tradicijas, kai valstybė vertino 

mecenatus, mokėdavo juos pagerbti ir skatinti. Ypatingai svarbus yra 

vertybinis aspektas, nes remiami kultūros reiškiniai liudija ne tik me-

cenato socialinį jautrumą ir yra sektinas pavyzdys, bet taip pat liudija 

mecenato kultūrinį išprusimą. Didis džiaugsmas suvokti, jog priklausai 

visuomenei, kuri vertina kultūrą ir meną,  įkvepia jaunus menininkus 

kurti. 


Valstybė prasideda nuo kultūros. Menas ir kultūra gali tapti socialinės 

ir ekonominės pažangos varikliu – paremti meno ir kultūros projektai 

gali tapti efektyviomis kūrybinių industrijų veiklomis, sukurti naujas 

darbo vietas, padidinti sukultūrintos aplinkos vertę. Paramos dėka 

įgyvendinami meno ir kultūros srities projektai prisideda prie vietos 

tapatumo stiprinimo ir Lietuvos įvaizdžio gerinimo bei visuomenės 

dvasinės būsenos kitimo. 

Pirmasis Lietuvos kultūros mecenato ženklas už suteiktą paramą pro-

jektams, kūrusiems Naisių bendruomenės gerovę bei paramą kitoms 

kultūros sritims buvo įteiktas Ramūnui Karbauskiui. Antrasis mecenato 

ženklas įteiktas Sauliui Karosui už ilgametį verslo ir kultūros bendradar-

biavimo skatinimą, trečiasis – VšĮ „Vilniaus Miesto Opera“ kolektyvui už 

suteiktą paramą jauniesiems menininkams.

2015-tuosius  metus LR Seimas yra paskelbęs kunigaikščio Mykolo 

Kleopo Oginskio metais.  Be aktyvaus dalyvavimo politikoje, valstybės 

valdymo, švietimo, socialinių reformų, šis valstybės veikėjas, kompozi-

torius ir diplomatas daug energijos ir lėšų skyrė kultūros prieinamumui 

didinti, visuomenės kūrybiškumui skatinti, kultūriniam sąmoningumui 



Lietuvos Kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis su Kultūros 

ministru Šarūnu Biručiu ir Naisių bendruomenės atstovais bei 

LR Seimo nare Rima Baškiene laureatų pagerbimui skirtame 

iškilmingame vakare Lietuvos taikomosios dailės muziejuje

ugdyti. M. K. Oginskis buvo vienas iškiliausių savo epochos kultūros 

mecenatų to meto Lietuvoje. Lietuvos kultūros ministerija siekia prikel-

ti senas tradicijas, kai valstybė vertino mecenatus, juos gerbė ir skatino. 

Pagal Labdaringos pagalbos fondo  „Charities Aid Foundation“ 

sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą „World Giving Index“, 2014 m. 

Lietuva įvertina tik 119-ta vieta iš 133 (Latvija – 89-toje, Estija – 103-čioje 

vietose). Palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuva 

neišnaudoja labdaros ir paramos teikiamų galimybių, kurios neša nau-

dą tiek verslui, tiek bendruomenėms ir valstybei.  Todėl mecenatystė  – 

ne tik pasiturinčio piliečio garbės reikalas, tai ir tinkamas valstybės po-

žiūris, pagarba tikram mecenatui,  Mecenatystės įstatymo priėmimas 

ir įgyvendinimas. 

Ramūnas Karbauskis, apdovanotas Lietuvos Kultūros mecenato žen-

klu, pažymėtu numeriu 001, socialiniame tinkle tuoj po apdovanojimo 

rašė: „Atiduosiu jį į Naisių žemės istorijos muziejų, nes tai ne tiek mano 

pastangų rezultatas, kiek žmonių, gyvenančių Naisiuose, dirbančių 

mano įsteigtose įmonėse, indėlis. Be jų nebūtų atsiradusios galimybės 

mecenuoti kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos, jaunimo užimtu-

mo... Malonu būti įvertintam, tačiau džiaugsmą suteikia ne apdovano-

jimai, o galimybė daryti žmones laimingesniais...“.

Lietuvos Kultūros mecenato 

ženklas ir diplomas

jų konkurse „Gyvoji gamta“ ir piešinių konkurse „Gandrus pasitinkant“. 

Juose dalyvauja daugiau nei 100 000 vaikų, kuriems skiriamos dova-

nos: knygos ir kompaktiniai diskai, kelionės į Naisius, nemokami Naisių 

vasaros teatro spektakliai.

Parengta pagal www.naisiuvasara.lt informaciją

Auksinis Santarvės fondo 

medalis ir diplomas


8

 2015 M. KOVO 1 D. SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI    

Sąrašo Nr. 13

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos.           Spausdino UAB „AZ spaustuvė“      Tiražas 5 000 egz.

Laikas pajudėti link tautos kooperacijos

Interviu su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kan-

didatu į Panevėžio rajono Tarybą žurnalistu, bi-

tininku, lietuviškų loginių stalo žaidimų kūrėju, 

LVŽS Tautininkų frakcijos pirmininku Algiman-

tu Birbilu.

Algimantai, nors gimėte ir augote Raguvoje, 

aštuonerius metus ūkininkavote  tėvų žemėje, o 

dabar prižiūrite savo nemažą bityną, esate akty-

vus visuomenininkas, politikas, tačiau kodėl tik 

dabar - 2015 metais - pirmą kartą kandidatuojate 

į Panevėžio rajono Tarybą.

Gal todėl, kad anksčiau niekas nekvietė įsijungti į 

kokį tai rimtesnį rinkiminį sąrašą Panevėžio rajone. 

Gal pats nebuvau apsisprendęs, ką gero savo kraš-

tui galėčiau padaryti būdamas Tarybos nariu. Bet 

dabar, atrodo, viskas susidėliojo į savo vietas, žinau, 

kodėl kandidatuoju ir ką norėčiau nuveikti.

Kokie Jūsų siekiai, ką naudingo planuojate nu-

veikti Panevėžio krašto žmonėms, jei Jus išrinktų?

Visi kalbinti kraštiečiai, kuriems rūpi lietuvių tau-

tos ir Lietuvos valstybės ateitis, mato esminę spragą 

tautos gyvenime – vienybės trūkumą. Bet vienybė, 

jau prabėgus net 24 Nepriklausomybės metams, 

kaip matome, savaime neatsirado. Atkūrėme Lie-

tuvą remdamiesi restitucija ir 1940 metų žemėvalda, 

tačiau iš atkūrėjų istorinės atminties kažkodėl išsi-

trynė tuometinės Lietuvos visuomenės ūkinė san-

kloda, kurios pagrindą sudarė kooperacija. Galima 

dabar drąsiai teigti, kad Sąjūdžio vadai apvylė tautą, 

nenukreipdami jos kooperacijos keliu. Vietoj to, pa-

siremiant blogu kolūkių pavyzdžiu, buvo neigiamas 

kooperacijos naudingumas tautai ir kuriamas lauki-

nis kapitalizmas.

Dabar, manau, tauta jau yra atsikvošėjusi ir pri-

brendusi eiti kooperacijos keliu. Mano siekis dirbant 

Taryboje, jeigu Panevėžio rajono žmonės vėl pasi-

tikės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu ir manimi, 

būtų susitarti su savo partiečiais, įtakoti kitus Tary-

bos narius, kalbinti, prašyti rajono ūkininkus, biti-

ninkus ir įvairių verslų savininkus remtis sėkmingais 

pasauliniais pavyzdžiais ir imtis platesnės koopera-

cijos. Išplėtota kooperacija rajono žmonėms duotų 

ne tik ekonominę naudą, bet ir suteiktų saugumo 

jausmą, vienytų bendrai ateičiai.  



Kiek dabar žemdirbių kooperatyvų yra Panevė-

žio rajone?

Šiuo metu rajone veikia apie dešimt kooperaty-

vų. Dauguma jų yra sukurti šeimos ūkio pagrindu. 

Labiausiai žinomas kooperatyvas yra „Ėriškių pie-

nas“, kurio vienas pagrindinių iniciatorių yra rajono 

Tarybos narys ir naujo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

rinkiminio sąrašo kandidatas Povilas Nemanis. Žo-

džiu, patys valstiečiai ir žalieji rajone yra kooperaci-

jos pradininkai. Taigi, yra tarp mūsų gerų pavyzdžių, 

kuriais galima remtis ir eiti į priekį.



Ačiū už pokalbį ir sėkmės rinkimuose.

Kalbėjosi Andrius Gaidamavičius

ALGIMANTAS BIRBILAS, 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų 

sąjungos kandidatas į 

Panevėžio rajono Tarybą

2. Vasario 19  dieną tvirtinsime rajono biudžetą, 

bet jį vykdys jau naujoji Taryba. Nors mūsų rajono 

mokyklos, darželiai, kultūros, medicinos įstaigos 

pasikeitė neatpažįstamai, tačiau surinkus visų  no-

rus, lėšų poreikis ilgalaikiam turtui kurti, įsigyti, re-

montuoti vien 2015 metams yra per 6 mln. eurų, tad 

darbo ir naujoje Taryboje tikrai netruks. 

Suprantu gana nelengvą šio laikotarpio daugelio 

rajono žmonių gyvenimą, bet vis tik pirmenybę 

atiduočiau jaunų šeimų gyvenimo kokybei gerinti, 

jaunimo užimtumo  didinimui.  Mes rūpinamės se-

neliais,  socialiai remtinais žmonėmis ir dažnai pa-

mirštame, kaip sunku šiandien jaunai šeimai įsigyti 

būstą, kokios menkos daugumos pajamos( Pane-

vėžio rajone vidutinis mėnesinis  atlyginimas 2013 

metais buvo  1829,5 Lt ( 529.9 Eur) ant „popieriaus“, 

susikurti normalią buitį, auginti ir auklėti vaikus. 

Jaunimas - mūsų ateitis, tačiau kai visam kaime 

per visus metus tebūna vienos krikštynos, išties 

verta susimąstyti, o kas gi ateityje mokysis mūsų su-

remontuotose mokyklose, kas gydysis atnaujintose 

gydymo įstaigose  ar linksminsis išpuoselėtuose 

kultūros namuose. 

3.Panevėžio rajonas svarbus Lietuvai tuo, kad  bū-

tent mūsų rajonas yra  labiausiai  žemdirbiškas ir čia 

gyvena be galo darbštūs, sumanūs ir žemę mylin-

tys žmonės. 57.3% rajono teritorijos užimančiuose 

žemdirbystės  plotuose vystoma žemės ūkio ir gy-

vulininkystės plėtra, gaminama sau ir eksportuoja-

ma daug įvairios produkcijos, kuriasi jauni ūkininkai, 

plėtojamas kaimo turizmas ir amatai, toli sklinda ta-

lentingų žmonių kurstomų tradicinio ir šiuolaikinio 

meno židinių šviesa, o Aukštaitijos siaurasis geležin-

kelis, Linų muziejus, Pašilių stumbrynas, Krekena-

vos regioninis parkas, Čičinsko kalnas, Bistrampolio 

dvaras - tai tik dalis unikalių Panevėžio rajono vietų...

RINKIMŲ BIULETENIO PAVYZDYS

Pradžia 

psl.

1. Visi nuveikti darbai yra gyventojų pa-

geidavimai, patvirtinti Savivaldybos tary-

bos. Jiems išvardinti neužtektų laikraščio 

puslapių. Kiekvienas, pageidaujantis suži-

noti apie nuveiktus konkrečius darbus, ga-

limybę turi: tereikia atsiversti kasmetines 

savivalybės mero ataskaitas (savivaldybės 

svetainė (www.panrs.lt).

2. Visa tai, ką dariau iki šiol: įsiklausyti bei 

išgirsti žmonių pageidavimus ir, atsižvel-

giant į galimybes, juos vykdyti, t. y. siekti, 

kad Panevėžio rajone gyvenimas gerėtų.

3. Tuo, kad esame jos dalelė, tarsi kokio 

aparato detalė: jei jos neliktų, aparatas 

veiktų nepilnai, strigtų. O jei rimtai, tai svar-

būs esame darbščiais ir dorais žmonėmis, 

sunkiu žemdirbių darbu, siekiu gerinti ir 

gražinti gyvenimą bei viltimi tokios Lietu-

vos, apie kokią visi svajojame.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos 

Panevėžio rajono Tarybos 

narys Jonas Kaušakys:

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SJUNGOS (LVŽS) 

PANEVĖŽIO RAJONO SKYRIAUS PROGRAMA

LVŽS – gilias tradicijas turinti politinė jėga, nuosekliai siekianti žmonių socialinės ir ekonominės 

gerovės. Panevėžio rajone dirbantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai tvirtai laikosi 

nuostatos darbus planuoti tolygiai ir pagal veiklos sritis, ir pagal rajono vietoves. Dėmesio ir inves-

ticijų vienodai skiriama ir ūkiui, ir kultūrai, ir socialiniams bei sveikatos priežiūros reikalams. Tokios 

krypties politika padeda užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir įvairiapusiškumą. Tarp būtiniausių 

ateities darbų matome geriamojo vandens kokybės gerinimo investicijas, vandentiekio ir nuotekų 

tinklų plėtrą, vietinių ir regioninės reikšmės kelių dangos gerinimą, žvyrkelių asfaltavimą. Ir toliau lai-

kysimės tolygumo politikos: nuspręsdami investuoti į ūkio sritį, neapleisime ir kultūros bei socialinės 

aplinkos gerinimo. 

Patvirtinta 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa. Artimiausiu metu 

mūsų uždavinys yra suplanuoti ES investicijas taip, kad jos kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, o realią 

investicijų naudą pajustų visi rajono gyventojai, nesvarbu, kokioje srityje bedirbtų. Naudojamės gali-

mybėmis pasimokyti iš klaidų, įgijome patirties, kuri leis efektyviau panaudoti gautą 

ES finansavimą: tinkamai pasirinkti investavimo prioritetus ir profesionaliai parengti projektus, kad 

ES investicijomis sukurtą pridėtinę vertę pajustų kiekvienas Panevėžio rajono žmogus. Daugiau nei 

dešimtmetį dirbdami Panevėžio rajono savivaldybės tarybos valdančiojoje daugumoje, neskubame 

girtis nuveiktais darbais – juos kasdien mato rajono gyventojai. Nežadame to, ko negalėsime įvykdy-

ti. Įgiję gyventojų pasitikėjimą bei kitų politinių partijų palaikymą, neketiname sustoti pusiaukelėje: 

kviečiame visus kartu ir vieningai tęsti pradėtus darbus.




Download 138.87 Kb.

Do'stlaringiz bilan baham:




Ma'lumotlar bazasi mualliflik huquqi bilan himoyalangan ©fayllar.org 2020
ma'muriyatiga murojaat qiling