Qaraqalpaq til ha`m a`debiyati fakul`teti Qaraqalpaq til bilimi kafedrasi


Download 0.58 Mb.
Pdf ko'rish
bet4/8
Sana26.06.2017
Hajmi0.58 Mb.
#9904
1   2   3   4   5   6   7   8

Orta Aziyadag`i tu`rki tilder 

 

j o s p a r i 

 

             1. Dibistiq ju`yesi 



             2. Leksikaliq qwrami 

             3. Grammatikaliq qwrilisi 

             4. Qoritindi 

 

                          Payd. a`debietter 



 

   1. M.Tomanov «Tu`rki tilderinin` salistirmali grammatikasi» 

  2. A.N.Kononov « Grammatika sovremennogo turetskogo literaturnogo yazika» M. 1956 g. 

  3. S.Isaev «Qazaq a`debi tilinin` damui» Almati 1973 j. 

  4. A`.Qwrishjanov, M.Tomanov»Orxon-Enisey eskertkishterinin` zertteu tarixi men   

     grammatikaliq ocherkter»  Almati 1966 j. 

 5. ”.Aydarov, A`.Qwrmanjanov «Ko`ne tu`rki jazba eskertkishterinin` tili» Almati 1961 jil 

         



 

Qaraqalpaq tili 

 

Qazan  revolyutsiyasina  deyingi  zertteulerde  qaraqalpaq  tili  turali  aytarliqtay  mag`lwmattar 

kezdespeydi. Tek qana  tu`rki tilderinin` klassifikatsiyasina  baylanisti qaraqalpaq tilinin` ati atalg`anmen, 

tu`rki tilderinin` ishinde  ol bir gruppadan ekinshi gruppag`a ko`ship, ko`bine qaraqalpaq tilinin` alg`an 

orni  g`ilmi  negizde  tura  da  kelmeydi.  Bwni  tu`rki  tilderinin`  klassifikatsiyasinan  bayqaug`a  bolmaydi. 

Abel`  Remyuza  qaraqalpaq  tilin  atamaydi,  al  V.V.Radlov  oni  batis  gruppag`a  palmblad  nog`ay 

gruppasina,  Baldi  qaraqalpaq  tilin  bashqwrt,  mesher  tilimen  birge  qipshaq  gruppasina  jatqizadi. 

Qaraqalpaq  tili  boyinsha  alg`ash  ma`limet  bergen-N.Vamberi.  Ol  qaraqalpaq,  qazaq,  o`zbek  tilderinin` 

birneshe  so`zderin  alip,  ondag`i  dibis  o`zgeshelikterin  salistirip  tekseredi.  1903  jili  prof. 

P.M.Melioranskiydin` sha`kirti, Sant-Peterburg universitetinin` shig`is fakul`tetinin` studenti I.A.Belyaev 

No`kiste,  Shimbayda  bolip,  Edige,  Qobilandi  dastandarin  jazip  aladi,  qaraqalpaqtin`  rulari  boyinsha 

materialdar jinaydi. 

Qaraqalpaq  tilinin`  zerttelui  tek  Qazan  revolyutsiyasinan  keyin  bastaladi.  Ol  ataqti  tyurkologtar 

S.E.Malov  pen  N.A.Baskakovtin`  esimderimen  baylanisti.  Qaraqalpaq  tili  jo`ninde  E.D.Polivanovtin`, 

A.K.Borovkovtin`, V.V.Reshetovtin` da bag`ali en`bekteri bar. Shetelde qaraqalpaq tiline arnalg`an   Karl 

Mengestin`  de  grammatikasi  bar.  Osilarmen  bir  qatarda  qaraqalpaq  tilin  alg`ashqi  zertteushilerden 

N.Da`uqaraevtin`,  K.Ubaydullaevtin`,  K.Ayimbetovtin`,  A.Qidirbaevtardin`  attari  ataladi.  Qa`zir 

qaraqalpaq tilinin` alfaviti men orfografiyasi da, fonetikaliq sistemasi, grammatikasi, leksikasi, tarixi men 

dialektologiyasi, stilistikasi men til ma`denieti de zerttelude. 

Qaraqalpaq  tili qipshaq gruppasinin` ishinde nog`ay men qazaq tiline, al Orta Aziya tu`rki tilderinin` 

ishinde  qazaq  tiline  jaqin.  Degenmen  bwl  eki  tildi  salistirip  qarasaq,  qaraqalpaq  tiline  og`wz,  qarlu`q 

tilderinin`  a`serleri  tigendigi  seziledi.  Qaraqalpaq  tilinde  so`z  basinda  qoldanilatin  g,  g`,  d  wyan` 

dauissizdari  tu`rkimen  tiline  jaqindatadi.  Misaldar  keltireyik:  gebeje(kebeje),  gedey(kedey),  gedergi 

(kedergi),  gezek  (kezek),  geude  (keude),  gu`dik  (ku`dik),  g`az(qaz),  g`ayrat(qayrat),  g`a`rejet  (qa`rejet) 

t.b. sol siyaqti qaraqalpaq tiline tu`rkimen tilinen biraz so`zder de kirgen: den`gene (den`gene), degishme) 

degishpe, derkar) da`rka`r, a`ndishe (a`ndishe) t.b. 

Bunday so`zder sol erte kezderdegi-xorezm da`uirinde og`wzdarmen  qarim-qatinastin`  tilde qalg`an 

tarixi  izder  bolip  esepteledi.  Al  o`zbek  tilinin`  a`seri  sayasi  a`leumettik,  ekonomikaliq,  ma`deni 

baylanistar na`tijesinde tiip, fonetikaliq, leksikaliq keybir o`zgerister seziledi. 

Qaraqalpaq  tilin  qazaq  tilimen  salistirg`anda  tag`i  da  ko`zge  tu`setin  keybir  grammatikaliq 

kategoriyalardin` o`zgerisi-ko`ptik jalg`au -lar, -ler tu`rinde keledi,etistiktin` keler shaq formasi a-jaq, e-

jaq  affiksterin  qosip  aladi.  Bwl  jag`day  fonetikaliq  o`zgeristi  eseptemey  qaraqalpaq  tilin  o`zbek, 

tu`rkimen, wyg`ir tilderine jaqindatadi. Misali, kitap-lar, qiz-lar, ko`l-ler, sho`p-ler. 

Bunday  o`zgeshelikter  qaraqalpaq  tiline  ta`n  bolg`anmen,  basqa  tildermen,  a`sirese  en`  jaqin  dep 

eseptelgen qazaq tilimen salistirg`anda seziledi. 

 

 Qazaq tilinde:                          Qaraqalpaq tilinde: 



Men oqushimin                         Men oqiwshiman 

Sen oqushisin`                           Sen oqiwshisan` 

Ol oqushi                                  Ol oqiwshi 

Al Orta Aziya men Qazaqstan tilderinin` ishinde esimdiktin` baris septiginde mag`an, sag`an, og`an 

bolip  qoldanui  tek  qazaq  pen  qaraqalpaq  tilinde  saqtalg`an.  Al  Orxon-enisey  eskertkishterinde  onan 

son`g`i orta g`asir a`debiet tilderinde de bwl jag`day kezdespeydi. 

Basqa tilderdi salistirip qarayiq: 

o`zbek tilinde menga, senga, unga 

wyg`ir tilinde man`a, san`a, unin`ga 

qirg`iz tilinde maga, saga, aga 

tu`rkimen tilinde man`a, san`a, on`a 

Osimen  qatar,  qaraqalpaq  tili  jalpi  tu`rki  tlderine  ortaq  bolg`an  leksikasi  men  grammatikaliq 

qwrilisin  saqtap  qalg`an.  Tilde  keyde  seziletin  o`zgerister  bolsa,  olardin`  o`zinin`  damu  zan`dilig`i  bar. 

Bwl  jag`day  genetikaliq  baylanistari  bar tilderdi  keyde  o`te jaqindatadi,  keyde  azdap  alistatadi.  Demek, 

mwnday zan`diliqtin` damu joldarin sol til jasag`an ortaliqtan, tarixi qarim-qatinastan izdeu kerek. 

Qirg`iz tili 

 

Qirg`iz tilin Abel` Remyuza qirg`iz gruppasi dep atap, og`an qazaq tilin qosadi, al V.A.Bogorodskiy  

o`z  klassifikatsiyasinda  geografiyaliq  jag`daydi  esepke  alip,  qirg`iz  tilin  qa`zirgi  Orta  Aziya  tilderinin` 

qatarina qaraydi. S.E.Malov qirg`iz tilin altay tilimen birge qirg`iz-qipshaq gruppasina jatqizadi. Shininda 

da,  qirg`iz  tilimen  altay  tilderin  basqa  tu`rki  tilimen  sali  stirg`anda,  leksika-grammatikaliq,  fonetikaliq 

jaqtan  o`zderinin`  wqsastig`i    aniqtaladi.  Bwnin`  u`stine    qirg`izdar  tarixi  jaqtan  tu`rikterdin`  tuquy 

qag`anati ja`ne wyg`ir taypaliq odag`imen de baylanisti bolg`an. Bunday tarixi jag`daylar qirg`iz tilinde 

de o`z izin so`zsiz qaldirg`an. Onin` qirg`iz tilinin` fonetikaliq qwramin, leksika-grammatikaliq qwrilisin 

tarixi  salistiru  ta`silderimen  zertteudin`  na`tijesinde  g`ana  bayqaug`a  bolatindig`in  ko`remiz.  Sondiqtan 

qirg`iz tili-Orta Aziya tilderinin` ishinde altay tiline jaqin, eski enisey jazba eskerkishterine tikeley qatisi 

bar eski qirg`iz tilinin` keybir o`zgesheligin  o`zine sin`irgen til. Bwl tarixi jag`daylar  qirg`iz tilin basqa 

altay  tilderimen,  atap  aytqanda,  xakas,  tuva,  yakut  sonimen  qatar  ko`rshi  otirg`an  mon`g`ol,  tungus, 

manjur  tilderimen  de  baylanisti  tu`sken.  Bwl  jag`daylar  qirg`iz  tilin  jalpi  Orta  Aziya  tilderimen,  sonin` 

ishinde qipshaq gruppasina jatatin qazaq, qaraqalpaq tilderimen salistirg`anda bayqaladi. So`ytip, qirg`iz 

tili  altay  tilimen  birigip,  qirg`iz-altay  gruppasin  tu`zui  de  orindi.Qirg`iz  ben  altay  tilderindegi  son`g`i 

sozilma dauistilar birdey qoldaniladi: aa, ee, o`o`, ,uu, ii bolip aytiladi. 

Sol siyaqti erin u`ndestik zan`i so`zdin` barliq buindarinda saqtaladi: 

alt: qirg. - tokum, qazaqsha toqim. 

alt. qirg-to`lo`, qazaqsha to`le. 

Bwl siyaqti jaqindiq qirg`iz ben altay tilinin` grammatikaliq qwrilisinda da bayqaladi. 

Qirg`izdardin` Orta Aziyada qonistanuina baylanisti leksikaliq qwramina arab, parsi, o`zbek so`zderi 

de kirgen. Bwl altay tilderine ta`n emes. Qirg`iz tili teristik ja`ne tu`stik bolip eki dialektige bo`linedi. 

                                       

O`zbek tili 

 

O`zbekter Orta Aziyada jasap kele jatqan eski xaliqtardin` qatarina kiredi. 



 V.V.Radlov o`zbek tilin wyg`ir tilimen bir qatarda Orta Aziya gruppasina jatqizsa, F.Korsh shig`is 

gruppa  dep  bo`lip,  o`zbek  tilin  polovets  wyg`ir,  orxon,  karagas  tilderimen  birge  eski  o`zbek  tili  dep 

qaraydi. V.A.Bogorodskiy  Orta Aziyadag`i basqa tildermen birge oni Orta Aziya gruppasina S.E Malov 

jan`a tilder qatarina, al N.A.Baskakov karlug-wyg`ir podgruppasin eski tilder dep, og`an karluk-xorezm, 

altin orda eski o`zbek tilin, al qazirgilerine o`zbek, wyg`ir tilderin jatqizadi.  

O`zbek  tili-Orta  Aziyadag`i  eski  til,  ol-iran  tilinde  so`yleytin  xorezdiktermen,  sagdiylerdin`, 

saqtardin`  tu`rki  qauimdarimen  aralasqan.  Onin`  u`stine  o`zbek  tili  parsi-ta`jik  xaliqtarimen  de  tig`iz 

baylanista  bolg`an.  O`zbek  tilinde  qipshaq,  og`uz  tilderinin`  de  izi  saqtalg`an.  Bwni  o`zbek  lingvisteri 

qipshaq, og`uz dialektilerin zertteu ma`selesindegi o`te ko`p materialdarinan ko`ruge boladi. 

O`zbek  tili  eski  jazba  mwralarg`a  bay.  Sovet  da`uirinde  bwl  eskertkishter  zerttelip,  o`zbek  tilinin` 

tarixi  boyinsha  o`te  ko`ptegen  mag`lwmattar  berude.  Osinin`  na`tijesinde  O`zbekstan  “ilimdar 

akademiyasinin` Til ja`ne a`debiet institutinin` til tarixi sektori o`zbek tilinin` tarixi grammatikasin  jasau 

jolinda jwmis istep jatir. 

 

 



Wyg`ir tili 

 

Birinshi  ret  ko`ne  wyg`ir  eskertkishterin  til  g`ilimina  engizgen  V.V.Radlov  bolip  esepteledi. 

V.V.Radlov  ko`ne  wyg`ir  jazba  eskertkishterinin`    transkriptsiyasin,  tekstin`  audarmasin, 

kommentariyasin,  fonetikaliq  o`zgeshelikterin,  alfavitin  zerttegen.  V.V.Radlovtin`    sha`kirti  S.E.Malov 

o`z  wstazinin`    isin  odan  a`ri  jalg`astirip,  wyg`ir  tilinin`  eskertkishterinin`,  zan`  dokumentterinin`  jan`a 

tabilg`an  birneshe  nwsqalarin  zerttedi.  Olardin`  tiline  fonotikaliq,  grammatikaliq  taldaular  jasadi,  tarixi 

ja`ne geografiyaliq jag`dayg`a baylanisti o`zgeshelikterin ko`rsetti. 

Eski  wyg`ir  tili  men  qa`zirgi  wyg`ir  tilinin`  arasinda  biraz  ayirmashiliqtar  bar.  Oni  V-IX 

g`asirlardag`i  eski  wyg`ir  jazba  estelikterinen  aniq  ko`ruge  boladi.  Bwl  jazba  estelikter  wyg`ir  tilinin` 

Ortaliq Aziya elderinin` ma`deni baylanis tili bolg`andig`i ko`rsetedi. 

Soltu`stik  dialektilerdin`  negizinde  wyg`irlardin`  a`debi  tili,  al  tu`stik  dialektilerdin`    negizinde 

sin`tszyandag`i wyg`irlardin` tli qaliptasqan. U`yg`irlardin` tili fonetikasi, grammatikasi, leksikasi, tarixi, 

dialektologiyasi zerttelindi. Qa`zir Qazaqstan “ilim akademiyasinin` Til bilimi institutinda wyg`ir tilinin` 

bo`limi bar, bwl bo`lim wyg`ir tilinin` fonetikasin, leksikasin, grammatikasin, til tarixin, dialektologiyasin  

zertteumen qatar, wyg`ir tili boyinsha kadrlar dayarlau ma`selesinde biraz jwmistar isteldi. 

Eski wyg`ir tili ko`ne eskertkishterge bay. Wyg`ir alfavitimen jazilg`an ko`ptegen eskertkishter tek 

qana  wyg`irlarg`a  tiisti  bolip  qoymay,  barliq  tu`rki  tektes  xaliqtardin`  mwralari  bolip  esepteledi.  Jan`a 

wyg`ir tili men o`zbek tili bir-birine jaqin, bwl eki til de orta g`asir a`debietterinde, karaxanidi memleketi 

da`uirinde  sheshushi  orin  alg`an.  Wyg`ir  xalqinin`  tarixi  da  o`zbek  xalqimen  tig`iz  baylanisti.  Osig`an 

qaramastan wyg`ir tilinin` o`zine ta`n tildik o`zgeshelikteri bar. Ol a`sirese o`zbek tili men wyg`ir tilinin` 

leksikaliq, grammatikaliq qwrilisin salistirip zerttegende g`ana seziledi. 

 

Tu`rikmen tili 

 

Tu`rikmen tili de Qazan to`n`kerisine deyin aytarliqtay zerttelgen emes. O`ytkeni tu`rikmen tilinin` 



fonetikasi,  grammatikasi  yaki  dialektologiyasi  boyinsha  arnayi  zerttelgen  en`bekter  joqtin`  qasinda. 

Tu`rikmen tili boyinsha keybir zertteuler bola qoyg`anda da, olardin` ko`pshiligi  basqa tu`rki tilderine-

kavkaz,  qirim,  tu`rik  tilderine-baylanisti,  nemese  kezdeysoq  praktikaliq  basshiliq  u`shin  qisqa  tekster, 

keybir  a`debi  mwralarg`a  baylanisti  g`ana  aytilg`an  pikirler  bolip  kezdesedi.  Osilardin`  ishinde  birinshi 

ret  baspada  jariq  ko`rgen  tu`rikmen  tiline  baylanisti  I.A.Belyaevtin`  grammatikasi  men  orissha-

tu`rikmenshe  so`zdigi.  Osimen  qatar  akademik  A.N.Samoylovichtin`  tu`rikmen  tili  jo`ninde  jazg`an 

en`bekterin g`ana ataug`a boladi. 

Jalpi alg`anda, til g`ilimi Tu`rkmenstanda Qazan revolyutsiyasinan keyin zerttele bastadi. Tu`rikmen 

tilinin`  alfavitimen  orfografiyasin  zertteumen  qatar  til  biliminin`  negizgi  problemalarin  belgileu  ku`n 

ta`rtibine    qoyildi.  Na`tijede  tu`rikmen  tilinin`  fonetikasi,  leksikasi,  grammatikasi,  tarixi  men 

dialektologiyasi zerttelip, belgili bir sistemag`a tu`sti. 

Qa`zirgi  tu`rikmen  tilinin`  qay  ma`selesi  bolsa  da  g`ilimi  negizde  zerttelip,  o`rkendegen  o`z  xalqi 

u`shin  qizmet  etude.  Bwg`an  misal  retinde  to`medegi  birneshe  en`bekterdi  ataug`a  jetkilikti.  Tu`rikmen 

tilinin`  leksikasi  boyinsha  «Tu`rkmenche-ruscha  so`zluk»,  «Ruscha-tu`rkmenche  so`zlik»,  «Tu`rkmen 

dilinin` orfografik so`zlu`gu`», «Tu`rkmenche -ruscha so`zlu`k». 

Tu`rikmen  tilinin`  g`ilimi  grammatikalarinan  «Xa`zirki  zaman  turkmen  dili»  siyaqti  ko`ptegen 

en`bekterdi  ataug`a  boladi.  Bwlardan  basqa  g`ilimi  negizde  jazilg`an  monografiyaliq  zertteuler  de  az 

emes. 


Tarixi derekterdi ko`zden o`tkersek, og`wz-tu`rikmen tili erte kezderden-aq a`debi mwralarg`a bay. 

Bwl  a`sirese  Xorezm  da`uirinde  o`rkendegen.  Ko`ptegen  basqa  tu`rki  tilderine  de  a`serin  tigizgen.  Bwl 

jag`day  qa`zirgi  o`zbek  tilinin`  xorezm  dialektilerin,  qaraqalpaq  tilderin  tu`rikmen  tilimen  salistirip 

zerttegende jaqsi seziledi. 

 

Tu`rki tilderindegi ko`ptik, ta`ueldik kategoriyalari 

  

j o s p a r i 



 

        1. Zat esimnin` ko`ptik kategoriyasi 

        2. Ta`ueldik kategoriyasi 

        3. Qoritindi 

 


Payd. a`debietter 

 

    1. M.Tomanov «Tu`rki tilderinin` salistirmali  grammatikasi» 



    2. A.N.Kononov « Grammatika sovremennogo turetskogo  literaturnogo yazika»   

       M. 1956 g. 

   3. S.Isaev «Qazaq a`debi tilinin` damui» Almati 1973 j. 

   4. A`.Qwrishjanov, M.Tomanov»Orxon-Enisey eskertkishterinin` zertteu tarixi     

      men grammatikaliq ocherkter»  Almati 1966 j. 

   5. ”.Aydarov, A`.Qwrmanjanov «Ko`ne tu`rki jazba eskertkishterinin` tili»  Almati   

     1961 jil. 

 

qazaqsha: -lar, -ler, -tar, -ter, -dar, -der; 



Qarqalpaqsha: -lar; -ler 

Qirg`izsha; -lar, -ler, -lor, -lo`r, -tar, -ter, -tor, -to`r, -dar, -der, -dor, do`r: 

O`zbekshe; -lar; 

Wyg`irsha; -lar, - la`r; 

Tu`rikmenshe;- lar, -ler; 

Misaldar: 

  To`reler amalsizdan tan`dau bergende Saliqa qwrig`in er jetip qalg`an qaynisi-Jaqipg`a salg`an. 

Qaraqalpaq tilinde: Men jigitlerdi ayirip aytqanda Ulmekennin` keuline tiydime dep oyladim. 

Qirg`iz tilinde: Kecha betonchilar xaydab yubargandan keyin, shu erga quyichgan ekan. 

 

Wyg`ir tilinde: Balilar  ach. O`yda` bir chishla`m nan yoq. 



Tu`rikmen  tilinde:  Iki  yuze    golay  shadiyan  chagalar  pavil`onlardan  chikip,  sport  maydanchasina 

barayarlar. 

Keybir jag`daylarda  ko`ptik  jalg`aulari aytushinin`  qwrmet-izzetin bildiru u`shin jeke  mag`inadag`i 

zat esimge qosiladi: 

-Oyinglar yaxshimi

?

 Adanglar yaxshimi



?

 

Qazaq tilinde: -Apan`dar jaqsi ma 



?

 Ag`an`dar jaqsi ma 

?

   


 

Ta`ueldik jalg`aui 

 

Ta`ueldik jalg`aui qaraqalpaq tilinde menshikleu, qirg`iz tilinde taandiq, o`zbek tilinde egalik, wyg`ir 

tilinde  egilik,  tu`rikmen  tilinde  yo`n`keme  kategoriyasi  bolip  ataladi.  Bwl  salistirilg`an  tilderdin` 

barlig`inda zat esimnin` ta`ueldik wg`imdi bildirui ja`ne jasalu ta`silderi bir-birine o`te jaqin, ba`rinde de 

belgili bir zattin`  ielenushi u`sh jaqtin`  birine tiisti ekendigin bildiretin kategoriya bolip esepteledi. 

Tu`rki  tilderinde  ta`ueldik  wg`imdi  bildiretin  jwrnaqtar  erte  kezden-aq  qoldanilg`an.  XI  g`asirdin` 

jazba  eskertkishterinde  zat  esimder  I-II-III  jaq  ta`ueldik  jalg`aularimen  aytilg`andig`in  ko`ruge  boladi: 

yulim (jolim), suzim (so`zim), yuzum (ju`zim), suchitti suzi xam sevitti uzi. 

Mwnday misaldardi  V-VIII g`asirdin` jazba mwralarinda da ko`ptep kezdestiruge boladi. 

Tu`rki  tilderinde  zat  esimderdin`  ta`ueldik  forma  arqili  baylanisui  u`sh  tu`rli  ta`silmen  beriledi:  1. 

Morfologiyaliq  ta`sil-ta`ueldik  mag`ina  bildiretin  jwrnaqtar  arqili:  2.Sintaksistik  ta`sil-ilik  septiginde 

twrg`an, tek jikteu esimdigi arqili: 3. Morfologiyaliq ja`ne sintaksistik ta`sildin` birigui arqili. 

Zat  esimder  morfologiyaliq  ta`sil  arqili  baylanisqanda,  og`an  ta`ueldik  jalg`aulari  qosiladi  da, 

menshiktelushi  zatin`  belgili  bir  jaqqa  ta`ueldi  ekendigin  ko`rsetedi.  Bwl  jag`dayda  alg`ashqi  ielenushi 

formag`a ilik jalg`aui qosilip aytilui shart emes. 

Jalpi alg`anda, ta`ueldik mag`inani sintaksistik ta`silmen jasauda, a`r tilde a`r tu`rli ko`zqaras barlig`i 

bayqaladi. Degenmen keybir tilder u`shin sharttti dep eseptep misaldardi salistirip ko`reyik. 

Qazaq tili: bizdin` kitap, bizdin` bala, bizdin` el, sizdin` uy. 

Qaraqalpaq tili: bizin` kitap, bizin` bala, sizin` el, sizin` uy. 

Qirg`iz tili: bizdin` kitap, bizdin` bala, sizdin` el, sizdin` u`y. 

O`zbek tili: bizning kitob, bizning bola, sizning el. 

Wyg`ir tili: biznin` kitap, biznin` bala, sizin` el, siznin` o`y. 

Ta`ueldi  wg`imdi  bildirudin`  tag`i  bir  ta`sili-aralas  ta`sil,  bolmasa  morfologiya  men  sintaksistik 

ta`silderdin` biriguinen jasalg`andig`in ko`remiz. Bwl jag`dayda aniqtaushi so`z ilik septiginde twradi da, 

aniqtalushi  zat  esim  ta`ueldik  jalg`audi  qosip  aladi:  kolxozdin`  klubi,  bizdin`  mektebimiz,  olardin` 


ko`rshileri  t.b.  Bwlardan  basqa  da  ta`ueldeu  wg`im  tudiratin  -niki,  -diki,  -tiki  jwrnag`i  tarixi  jaqtan  ilik 

septiginin` jalg`aularina -ki, -qi, -g`i, -gi jwrnag`i qosilip payda bolg`an. 

So`z jasaliw (4 saat) 

 

So`z  jasaliw  termini  til  biliminde  eki  ma`nide  qollaniladi:  1)  tildegi  burinnan  bar 



so`zlerdin`  tiykarinda  jan`a  so`zlerdin`  jasaliw  protsesi;  2)  til  biliminin`  so`zlerdin`  jasaliw 

sistemasin izertleytug`in ayiriqsha tarawi. 

 

Son`g`i  jillarg`a  deyin  rus  til  biliminde,  sonday-aq,  tyurkologiyada  da  so`z  jasaliw 



morfologiyada u`yreniletug`in edi,  yag`niy so`z jasaliw morfologiyaliq qubilis sipatinda qaralip 

keldi.  Bug`an  do`rendi  so`zlerdin`  ko`pshilik  bo`legi  affiksler  ja`rdeminde  jasalg`an  so`zler 

bolg`ani,  so`z  jasawdin`  tiykarg`i  usili  affiksatsiya  usili  bolip,  bunda  do`retiwshi  material 

sipatinda  morfemanin`  qollaniliwi,  morfemani  morfologiyaliq  birlik  dep  qarawi  sebep  boldi. 

Son`g`i jillari bul qubilislar teren`irek izertlenip, so`z jasaliw til biliminin` o`zine ta`n ayiriqsha 

izertlew  ob`ektine  iye  bolg`an  taraw  ekenligi  da`lillendi.  Morfologiya  -  so`z  shaqaplarina  ta`n 

grammatikaliq kategoriyalar ha`m grammatikaliq formalardi izertleytug`in taraw. Sonliqtan so`z 

jasaliwdi morfologiya bo`limine kirgiziw mu`mkin emes. 

 

Keyingi  waqitlarda  morfema  tek  morfologiyaliq  birlikten    ibarat  emesligi  da`lillendi. 



Morfemalardin`  belgili  bir  tiplerinin`  tek  ma`ni  ha`m  funktsiyalari  g`ana  morfologiyada,  al 

olardin`  ayirim  tipleri  bolsa  so`z  jasaliwda  u`yreniledi.  Morfema  menen  baylanisli  bolg`an 

uliwma ma`seleler morfemika dep atalatug`in bo`limde izertlenedi. Bul ma`selelerdi grammatika 

menen  baylanistiriwg`a  bolmaydi,  olar  grammatikaliq  qubilislar  emes.  Morfemikani  til 

biliminin`  morfemalar  menen  baylanisli  uliwma  ma`selelerdi  izertleytug`in  o`z  aldina  bo`lek 

tarawi  dep  qaraw  duris  ha`m  maqsetke  muwapiq.  Ma`selen,  jumisshilarimizg`a.  Morfemaliq 

analizde  bul  so`z  ma`nili  en`  kishi  bo`leklerge  -  (morfemalarg`a)  bo`linedi:  jumis-shi-lari-miz-

g`a.  Bul  morfemalar  so`zdin`  morfemaliq  strukturasin  payda  etedi.  Morfemaliq  strukturada, 

morfemalardin`  sani  qansha  boliwina  qaramastan,  eki  til  birligi  pariqlanadi:  1)  tu`bir  morfema 

ha`m 2) affikslik morfema. Morfemikada so`z strukturasindag`i bul birlikler, olardin` struktura, 

ma`ni,  waziypa  ha`m  basqa  tu`rleri,  o`zgeshelikleri  u`yreniledi.  Morfemalardin`  so`z  jasaliw 

ha`m  forma  jasaliwg`a  baylanisli  ta`repleri  morfemikanin`  ob`ektine  kirmeydi.  Ma`selen, 

morfemikada affikslerdin` so`z jasawshi ha`m forma jasawshi tu`rleri bar ekenligi aytiladi, biraq 

olardin` ma`nileri, qanday so`z yamasa forma jasawi analizlenbeydi.  

 

Demek,  morfemikada  morfemanin`  barliq  tu`ri  u`yreniledi.  So`z  jasaliwda  tek  so`z 



jasawshi,  leksema  payda  etiwshi  affiksler,  al  morfologiyada  (forma  jasawda)  bolsa  tek  forma 

jasawshi affiksler ha`m so`z formasi menen baylanisli qubilislar u`yreniledi. 

 

Tildegi  do`rendi  so`zler  bir  nizamliliqlarg`a  tiykarlanip,  ha`r  qiyli  so`z  jasaw  usillari 



arqali ju`zege keledi.  

 

Tu`rkiy  tillerde  so`z  jasawdin`  affiksatsiya  (tu`bir  so`zge  so`z  jasawshi  affikslerdin` 

jalg`aniwi),  kompozitsiya  (so`zlerdin`  o`z  ara  dizbeklesiwi,  juplasiwi,  birigiwi),  leksika-

semantikaliq (so`zlerdin` tek ma`nisinin` o`zgeriwi) usillari paydalaniladi.  

 

So`z  jasaw  usillarinin`  ishinde  en`  eski  ha`m  o`nimli  usillardin`  biri  -  affiksatsiya  usili. 



Tu`bir so`zge so`z jasawshi affikslerdin` jalg`aniwi arqali jan`a ma`nidegi so`zdin` payda boliwi 

so`z  jasawdin`  affiksatsiya  usili  dep  ataladi.  Bul  usil  tildin`  so`zlik  quraminin`  jan`a  so`zler 

menen toliqtiriliwinda tiykarg`i orindi iyeleydi.  

 

Affiksatsiya  usili  arqali  atliqlar,  kelbetlikler,  feyiller  ha`m  ra`wishler  jasaladi.  Bul  so`z 



shaqaplarinin` ha`r birinin` arnawli so`z jasawshi affiksleri boladi.  

Atliqtin` jasaliwi 

 

Atliqlardin` jasaliwinda to`mendegi affiksler o`nimli qollaniladi:  



 

1.  -shi//-shi,  -chi//-chi  affiksi.  Bul  affiks  barliq  tu`rkiy  tillerde  erte  da`wirlerden  berli 

kiyatirg`an  o`nimli  affikslerdin`  birinen  esaplanadi.  Onin`  ja`rdeminde  ha`r  tu`rli  ma`nidegi 

atliqlar jasaladi.  

 

a)  belgili  bir  ka`sip  penen  shug`illaniwshi  adamdi  bildiredi:  baliqshi,  dilchi,  malchi, 



etikshi ha`m t.b. 


Download 0.58 Mb.

Do'stlaringiz bilan baham:
1   2   3   4   5   6   7   8




Ma'lumotlar bazasi mualliflik huquqi bilan himoyalangan ©fayllar.org 2024
ma'muriyatiga murojaat qiling