Qaraqalpaq til ha`m a`debiyati fakul`teti Qaraqalpaq til bilimi kafedrasi

A`debietter 

 

  1. M. Tomanov «Tu`rki tilderinin` salistirmali grammatikasi» 

  2. N. Kononov «Grammatika sovremennogo turetskogo literaturnogo yazika» M.1956 g 

  3. S. Isaev «Qazaq a`debi tilinin` damui» Almati 1973 j. 

  4. A`. Qwrishjanov, M.Tomanov»Orxon-Enisey eskertkish terinin` zertteu tarixi men 

         grammatikaliq ocherkter» Almati 1966  

 5. ”. Aydarov, A`.Qwrmanjanov «Ko`ne tu`rki jazba eskertkishterinin` tili» Alm. 1961   

 

Tu`rki tilderindegi zat esimder, septik kategoriyasi 

 

j o s p a r i 

 

          1. Tu`rki tilderindegi zat esimder 

          2. Septik kategoriyasinin` tu`rleri 

          3. Qoritindi 

 

Salistirmali  grammatikanin`  basti  mindeti-tilderge  ortaq  morfemalardi  aniqtau,  sonday-aq  erekshe 

oqshaulanip twratin morfemalardi ajiratu. Osi twrg`idan qarasaq zat esimderdin` jasaluin, olardi jasaytin 

ta`silderdi jalpi tu`rki tilderine ortaq dep qoritindilaug`a  boladi. Biraq sol ortaq ta`silderdin` jeke tilderde 

taralui, qoldanilui birdey emes. Sondiqtan olardin` a`rqaysisina  jeke toqtalu kerek. 

Qa`zirgi  qazaq  tilinde  zat  esimderden  zat  esim  jasaytin  qosimshalar  basqa  da  tu`rki  tilderinde 

qoldaniladi.  -shi,  -shi  qosimshasi  qa`zirgi  tu`rki  tilderinde  sub`ektinin`  ka`sibin,  tirshilik,  ku`nko`ris 

qizmetin  bildirudin`  ta`sili  retinde  qoldaniladi.  -chi  (an`shi)  avchi,  dilchi,  baliqshi,  pa-liqshi  t.b.  Keybir 

tilderde bwl affiks jalg`ang`an so`zder sub`ektinin` belgili bir a`detke, iske  ikemdiligin bildire aladi:shor 

tilinde: urushcha (wrisqaq), terchi (tershen`) Bwl mag`ina qazaq tilinde -shil (-shen`)-qaq affiksteri arqili 

beriledi.  -shi  affiksti  so`zder  birsipira  tilderde  sub`ektinin`  belgili  bir  qog`amdiq  ag`img`a,  tapqa  qatisti 

ekendigin  bildiredi:  respublikachi,  monarxiyachi:  qazaq  tilinde:  staxanovshi,  michurinshi.  Degenmen 

qazaq  tili  o`zbek  t.b.  tildermen  salistirg`anda  ereksheleu  bolip  keledi:  respublikashil,  monarxiyashil  t.b. 

Al  qarashay-balkar,  tuva  tilderinde  affiks  sub`ektini  twrg`an,  tug`an  jerine  qaray  ajiratatin  ta`sil  retinde 

qoldaniladi: qarashay-balkar: nalchikchi, qizilchi t.b. Bwl ma`n qazaq tilinde -liq affiksi arqili beriledi. Al 

yakut tilinde -sit, -su`t affiksi arqili beriledi:balvqsit, kuschut,  (qws aulag`ish), -liq, -lig`, -lug`, -tiq, -diq, 

-niq affiksteri arqili  abstrakt ma`ndi zat esimder jasaladi: qaliptiq, dostiq, shindiq: o`zbek: aqtiq (aqtiq), 

kelishlik (kelis, kelu): wyg`ir: baliliq (balaliq)t.b. 

Zat esim jwrnaqtarinin` ishindegi erekshe top-kishireytkish-ekspressiv ma`ndi so`zder aytilatindari: -

iq, -a`k, -oq, -ek: masaq   :tatar: bashaq  ekeuinin` de bastapqi tu`ri-bas-bash: jolaq, azerbayjan: zolox: 

-qa, -ke: qirg`iz: atake, shesheke, erke.                                                                                                         

-qi,  -ki:  tu`rkmen:  ataqi,  tuva:  avaqim  (avaana)  o`zbek,  qazaq,  balaqay,  tatar:  quyanqay  (ku`yan-

qoyan). 

-sh, -ch :atash, babash, nog`ay tili: abasa(ana) 

-ach, ech. xakas tili: xazinas (xaiin`-qayin`), shor tili: ertegegish (o`rtech-u`yrek). 

-sha, -she (-cha, che): kitapsha, bwtaqsha, o`gizshe, azerbayjan:   bag`cha, 

(bag`-baq), tu`rkmen: o`ku`zshe, qirg`iz: to`ko`che (tekeshik) 

-shaq, -shek, -chaq, -chek: qwlinshaq, tu`yinshek, xakas: turadjaq, 

(u`yshik),  tu`rkmen:  dovu`nchek  (tu`yinshek). Ko`ne,  jan`a  tu`rki  tilderinde jii  qoldanilatin  affiks  -

diriq,  -twriq,  -duriq,  -twriq:  twmildiriq,  o`mildirik,  moyintwriq,  o`zbek:  saqaltwriq  (saqal  tarag`i), 

tu`rkmen: ag`izdiriq, wyg`ir:   eg`izdiriq  (auizdiq), qazaq tilinde bwl so`z qwraminan   -ri    buini tu`sip 

qalsa  kerek. Yakut : tomdoruk (auizdiq , xakas: ulturux (wltaraq) 

Sonimen, bwl ko`rsetilgender - esim tu`birden zat esimder jasaytin affikster. Bwlar tu`rki tilderinin` 

basim ko`pshiligine ortaq. 

Al  etistikterden  zat  esim  jasaytin  affikster  tarixi  twrg`idan  esimshilik  formalar  bolip  tabiladi.  Til 

damuinin`  ko`ne  da`uirindegi  esimshe  formalarinin`  zattanuinan  etistik  negizdi  zat  esimder  qaliptassa, 

ob`ektivatsiyalanuinan  etistik  negizdi  sin  esimder  kelip  shiqti,  so`ytip  genetikaliq  birlik  atalg`an  so`z 

taptari  qwraminda  izderin  qaldirdi.  Keyde  bir  affiks  zat  esim  qwraminan  da,  sin  esim  qwraminan  da 

wshiraydi. (-is, -is: sog`is, aytis: zat esim: kemis, tegis.) 

Ceptik jalg`aulari. Atau septiktin` arnayi twlg`asi qazaq tilinde g`ana emes, barliq tu`rki tilderinde 

joq.  Atau  dep  qaraug`a  mu`mkin  bolatin  arnayi  twlg`a  qa`zirgi  tu`rki  tilderinde  g`ana  emes,  tu`rki 

tilderinin`  bu`kil  damu  tarixinda  bolg`an  emes.  Biraq  sog`an  qaramastan,  o`zine    ta`n  arnayi 

grammatikaliq formasi bolmasa da, atau septiktin`                                                       o`zine g`ana ta`n  

grammatikaliq mag`inasi ol nol`dik formada twrg`an so`zdin` o`zine ta`n bar ekenin eskeruimiz kerek. 

Ilik  septik  twlg`asinin`  tu`rki  tilderinde  qoldanilatin  varianttarin  shamamen  mina  ta`rzdi  toptarg`a  

bo`luge boladi: 1. -nin`, -nin`, Qirim tatarlari, tatar, o`zbek, wyg`ir tilderi: 2. -nan`, -nin`,  -nun`,  -don, -

tin`, -ton`, yag`ni basqa dibis birde n, birde d, birde t birde tis arqili dz tu`rinde aytilumen qatar, dauisti 

dibis ta birde ezulik, birde erindik bolip o`zgeredi. Biraq aldin`g`i top ta`rizdi son`g`i dibis mwrin joldi n 

tu`rinde    aytiladi.  Varianttardin`  mwnday  ko`ptu`rliligi  bir  g`ana  tilge  ta`n  emes.  Bwl  varianttar  qazaq, 

altay, bashqwrt, tuva, xakas tilderinde qoldaniladi: altay-tistin`, (bizdin`) bizdin` t.b. 

Tu`rki  tilderinde  ilik  septik  jalg`aui  kezdespeytin  til-yakut  tili.  Yakut  tilinde-ta  qosimshasi  arqili 

bizdin`  tilimizdegi  ilik  pen  jasirin  tabis  septik  mag`inalarin  beredi.  Biraq  ayqin  ilik  septik  ataui  ol  tilde 

mu`ldem joq. Yakut tilinin` bwl ereksheligi mon`g`ol tilinin` a`seri dep tu`sindiriledi. 

Baris septik tu`rki tilderinde a`r tu`rli sipatta ko`rinedi. Qa`zirgi tu`rki tilderinde  qoldanilatin baris 

septik qosimshalarin o`zara salistirip kelgende, olardin` barlig`ina negiz bolg`an variant dep qa (-qe, -g`a, 

-ge)  variantin  aytu  kerek.  Qazaq  tilindegi  -qa  tu`rki  tilderinin`  birsipirasinda,  a`sirese  on`tu`stik-shig`is 

tilderinde  -g`a tu`rinde, yag`ni basqi dibis wyan` bolip keledi. Sibir men Altaydag`i tu`rki tilderinde bwl 

qosimsha  -xa,  -xo  yakut  tilinde  osilarmen  birge  -na  tu`rinde aytilip  qaliptasqan.  Degenmen  -qa  tu`rinde  

qatan` dibistan bastalu negizinen qipshaq tilderinin` ereksheligi de, -g`a negizinen o`zbek

jatatin tilder ereksheligi. 

Baris  septiktin`  tag`i  bir  ereksheligi  qazaq,  qaraqalpaq  tilderi  -g`an,  mag`an,  cag`an.  Mwnday 

twlg`alanu  basqa  birde-bir  tu`rki  tilinde  joq  ja`ne  ko`ne  eskertkishterde  kezdespeydi.  Zertteushiler, 

a`sirese akademik V. V. Radlov mwni ko`ne tu`rki tilindegi g`ar affiksinin` o`zgergen, damig`an tu`ri dep 

qarasa, Kotvich metateza qwbilisinin` na`tijesi dep esepteydi (mag`an-meng`a). Qalay bolg`anda da, bwl 

twlg`anin` qaliptasu jolin da`l tu`sindirgen  pikir a`zir joq. 

Sonimen,  qa`zirgi  tu`rki  tilderinin`  so`z  qwramindag`i  baris  jalg`aui  minaday  sipattarda  ko`rinedi: 

qazaq-mag`an,  atqa,  azerbayjan:  adam-a,  men-e,  g`api-ya  (esikke),  altay  me(mag`an),  ayilg`a  (u`yge), 

shor:  ma-mag`a  t.b.  Tabis  septiginin`  tu`rki  tilderinde  qoldanilatin  qosimshalarinin`  barlig`i  -ni,  -ni 

variantinin`  aynalasina  toptaladi.  Tu`birdin`  son`g`i  dibisinin`  sapasina  qaray  -di,  -ti  tu`rinde  tu`rlenui  

qa`zirgi  tu`rki  tilderinin`  ko`pshiliginde  kezdesedi.  Sonimen  qatar,  erin  u`ndestigi  damig`an  tilderde 

qosimsha qwramindag`i dauisti dibis tek ezulik emes, erindik te boladi. Tabis septiktin` basqa tildermen 

salistirg`anda  erekshe  bolip  ko`rinetin    qosimshasi  chuvash  tilinde  bar.  Ol  tilde  bwl  qosimsha  -a,  -na 

tu`rinde,  yag`ni  ashiq  dauistimen  aytiladi.  Qa`zirgi  tu`rki  tilderinin`  birde-birinde  tabis  septik 

qosimshasinin` mwnday ashiq dauistilarmen aytilui kezdespeydi. 

Tabis  septik  qosimshasi  qazirgi  gagauz,    tu`rik  tilderinde,  azerbayjan  govorlarinda  tek  dauisti 

dibistardan twradi: -i, -u biraq dauisti dibisqa  ayaqtalg`an negizderge-yi,yu tu`rinde jalg`anadi. Qatayim, 

qarashay-balkar,  qwmiq  tilderindegi  tabis  jalg`aui  tek  qana  n  dauisizinan  bastaladi:  -ni,  -nu.  Basqi 

dauissiz dibisi ko`p tu`rli bolip kelui qa`zirgi o`zbek tilinin` jeke dialektilik toptarina kezdesedi. 

Jatis septiktin`  qa`zirgi  tu`rki  tilderindegi  negizgi  twlg`asi-da,  so`zdin`  son`g`i  dibisinin` iqpalimen 

ol t qatan` dauissizinan bastaladi. Qisqasi, qazaq tilindegi -da, -ta jalg`aulari qa`zirgi tu`rki tilderine ta`n. 

Shig`is septik qosimshalarin shamamen u`sh tu`rge bo`lip qaraug`a boladi. Birinshi tu`ri dep qazaq 

tilindegi -dan, yag`ni ashiq dauistimen keletin varianttar. Ekinshi tu`ri qisan` dauistimen keletin varianttar 

varianttar -din, -din, -tin, -tin. Bwl tek qana wyg`ir tilinde kezdesedi. 

Qazaq tilindegi ko`mektes septiktin` berilu joldari qa`zirgi tu`rki tilderinde a`r tu`rli bolp keledi. Olar 

minanday: 1. -men, -pen, -ben, -benen, -men. 2. -la, -lo. 3. -ba, -pa, -pa, -ma. 4. -bila, -pila, -mila. 5. -pala, 

-palan.  6.  -ban,  -man,  -nan.  7.  -dan,  -tan,  nan,  -binan,  -minan.  8.-dan,  -nan.  Keltirilip  otirg`an  tizimnin` 

birinshi tobi tek qazaq tilinde, sodan son` o`zbek tilinin` qipshaq dialektisinde g`ana aytiladi. Ekinshi top 

altay,  tu`rik  tilderinde,  xakas  tilinin`  qizil,  bo`ltir  dialektisinde,  u`shinshi  top  shor,  qarayim,  chuvash 

tilinde kezdesedi. 

         

Zerttelu tarixi 

 

Qazaqstan  men  Orta    Aziya  xaliqtari  ejelden  bir-birimen  tig`iz  qarim-qatinasta  bolg`an.  Ol  u`shin 

toliq  mu`mkinshilikterdi  tabig`attin`  o`zi  de  jasag`an  siyaqti.  Bwlardin`  territoriyasi  bir-birimen  irgeles, 

ekonomikaliq  baylanisi  wshtasip,  a`leumettik  twrmis-tirshiligi,  da`stu`rleri  ko`binshe  ortaq  bolip  keledi. 

Onin` u`stine bwl xaliqtar genetikaliq jaqtan bir-birimen jaqin, tu`rki tilderinde so`yleydi. 

Orta  Aziya  xaliqtarinin`  tilin,  tarixin,  a`debietin  zertteuge  asa  zor  ko`n`il  bo`lindi.  Osinin` 

na`tijesinde  Tashkentte Orta Aziyaliq universitet, Orta Aziyaliq  ko`ptegen ekonomikaliq ja`ne ma`deniet 

oshaqtari  qwrildi.  Bwlar  Orta  Aziya  men  Qazaqstan  xaliqtari  til  ma`selesine    kirisudi  alfavit  pen 

orfografiyadan,  mektepterge  oqu  qwraldarin  jasaudan  bastap,  g`ilimi  negizde  ana  tilinin`  fonetikasin, 

leksikasin,  grammatikasin  tilinin`  tariximen  dialektologiyasin  t.b.  ma`selelerin  zertteu  da`rejesine  jetti. 

Bwg`an tek qana bir qazaq tilin misal etip ko`rsetudin` o`zi de jetkilikti. 

Bwl  uaqit  ishinde  tu`rki  tilderin  zertteu  wlttiq  respublikalardan  til  mamandarin  dayarlau 

ma`selesinde Moskva, Leningrad t.b. respublikalardag`i oris tyurkologtari o`te ko`p en`bek sin`irdi. 

Osilardin` qatarinda S. E. Malovti, N. K. Dmitrievti, N. A. Baskakovti qwrmetpen aytamiz. 

Orta  Aziya  men  Qazaqstan  xaliqtari  tu`rki  tilderinin`  tarixi  men  dialektologiyasin  zertteu 

ma`selesinde  de  asa  ko`p  ko`n`il  bo`lindi.  O`zbekstanda  XI  g`asirdin`  ataqti  g`alimi  M.Qashqaridin` 

«Divani  lug`ati  tu`rk»  atti  en`beginin`  u`sh  tomi  o`zbek  tiline  audarilip,  1967  jili  osi  lwg`attin`  indeksi 

«Divani lwg`ati tu`rk» basilip shiqti. 

S.  M.  Mutalibovtin`  «Morfologiya  va  leksika  tarixidan  ocherk»,  A.  M.  Sherbaktin`  «Grammatika 

staro-uzbekskogo  yazika»,  E.I.Fazilovtin`  «Staro  uzbekskiy  yazik  xorezmiyskie  pamyatniki  XIV  veka» 

degen en`bekteri baspadan shiqti. 

Qazaq  tilinin`  tarixina  baylanisti  S.  A.  Amanjolovtin`  «Voprosi  dialektologii  i  istorii  kazakskogo 

yazika»,  T.  Qordabaevtin`  «Tarixi  sintaksis  ma`seleleri»,  ”.Mwsabaevtin`  «Qazaq  tilinin`  leksikasi», 

J.Dosqaraevtin` «Qazaq tilinin` jergilikti erekshelikteri» siyaqti jeke monografiyaliq en`bekterimen qatar 

basqa da ko`ptegen qwndi maqalalardi kezdestiruge boladi. 

Qisqasi tu`rki tilinin` qaysisinda so`yleytin xaliqtar bolsa da, o`z ana tilin tek qana qa`zirgi twrg`idan 

zerttep    qoymay,  onin`  o`tkendegi  tarixina  da  ko`n`il  bo`ledi.  Osi  jag`dayda  barliq  tu`rki  xaliqtari  

o`zderine  ortaq  bolg`an,  V-XV  g`asirg`a  deyin  tastarda,  qag`azdarda  jazilip  saqtalg`an  eskertkishterge 

nazar  audaradi.  Bwl  -  run,  wyg`ir,  arab  a`ripterimen  jazilg`an,  qazir  latin,  oris  grafikasinin` 

transkriptsiyasimen  berilgen  eskertkishter.  Osi  jazba  ko`ne  eskertishterdi  u`yrenu,  onin`  tildik 

o`zgeshelikterin zertteu arqili a`rbir tildin`  qa`zirgi jag`dayimen salistirg`anda, onin` fonetikasinda, so`z 

qwraminda, grammatikasinda  bayqalatin o`zgeristerdin` zan`dilig`in aniqtaug`a boladi. 

Osinday  tarixi-salistirip  zertteudin`  na`tijesinde,  basqa  tu`rki  tilderi  siyaqti  Qazaqstan  men  Orta 

Aziya xaliqtarinin` tilderi de jalpi tu`rki tektes qasietin-so`zdik qwramin, grammatikaliq qwrilisin-saqtap 

qalg`andig`i ko`rinip twradi. 

Qa`zirgi  tu`rki  tilderin  sinxrondiq  planda  salistirip  zertteudegi  negizgi  ma`selenin`  biri  Qazaqstan 

men Orta Aziya xaliqtari tilderinin` bir-birine tigizetin a`serleri. Bwl tildegi o`te zan`di ma`sele, o`ytkeni 

bwl  xaliqtar  bir-birimen  ko`rshiles  o`mir  su`rip,  ekonomika,  ma`deniet  salasinda  baylanis  jasap  qana 

qoymay,  a`rbir  respublikanin`  ishinde  birneshe  tilde  so`yleytin  tu`rki  tildes  xaliqtar  o`mir  su`redi.  Olar 

bir-birimen  o`z  ana  tilinde  nemese  sol  respublikanin`  wlttiq  tilinde  so`yleu  arqili  qarim-qatinas  jasaydi. 

Osi  jag`day  tilderdin`    bir-birine  a`serin  tigizuine  alip  keledi.  Bwg`an  misal  etip  O`zbekstanda  twratin 

qazaqtardin`,  qaraqalpaqtardin`,  tu`rkmenderdin`,  wyg`irlardin`,  kerisinshe,  Qazaqstanda  twratin 

o`zbekterdin`,  wyg`irlardin`,  qirg`izdardin`  tilinen  bayqaug`a  boladi.  Bwl  ma`sele  biraz  lingvisterdin` 

zertteu ob`ektisi bolip keledi. 

 

 

 

Tu`rki tilderinin` klassifikatsiyasi 

 

Qazaqstan  men  Orta  Aziya  tilderi  tu`rki  tilderinin`  a`rtu`rli  gruppasina  jatadi.  Qazaq,  qaraqalpaq, 

qirg`iz  tilderi  -  qipshaq,  o`zbek,  wyg`ir  tilderi-qarlwq,  tu`rkmen  tili-oguz  gruppasina  kiredi.  Biz  osi 

tilderdi  salistirip  zertteu  arqili  qalg`an  tu`rki  tilderdin`  genetikaliq  baylanisin  da  aniqtauimiz  qiin  emes. 

O`ytkeni  bwl  tilder  qalg`an  tu`rki  tilderimen  de  tig`iz  baylanisti  boldi.  Ko`ptegen  tyurkologtar  tu`rki 

tilderin bir-birimen salistirip zertteu bilay twrsin, oni mong`ol, twn`g`is, man`chjur tilderimen baylanista 

tekseredi. Tipologiyaliq jaqtan bwl tilder oral tilderimen birigip, Oral-Altay tilderinin` u`lken gruppasin 

tu`zedi. Ka`zirgi tu`rki tilderimen Altay tilderinin` genetikaliq baylanisin onan artiq bolmasa, kem emes 

degen pikirdi aytadi. 

B.Ya.Vladimirtsev bwl tilderdin` genetikaliq jaqtan baylanisin minanday sxema arqili ko`rsetedi. 

Tyurkologtardin`  basim  ko`pshiligi  o`zderinin`  klassifikatsiyasinda    tu`rki  tilderi  g`ana  qamtidi. 

Bwlardin` keybireuleri g`ilimi negizde jasalmag`ani bilay twrsin, tu`rki tilderinin` o`zi de toliq atalmaydi. 

Abel` Remyuza 1820 jili jazg`an jwmisinda tu`rki tilderin minaday gruppalarg`a bo`lgen: 

1) Yakut gruppasi (yakut tili) 

2) Wyg`ir gruppasi (wyg`ir, shag`atay, tu`rikmen tilderi) 

3) Nog`ay gruppasi (tatar tili) 

4) Qirg`iz gruppasi (qirg`iz, qazaq tilderi) 

5) Tu`rik gruppasi (chuvash tili) 

Abel`  Remyuza  bwl  klassifikatsiyag`a  qosimsha  keybir  mag`lwmattar  bergen,  tu`rki  tilinde 

so`yleytin xaliqtardin` twratin territoriyasin atag`an. Bwl klassifikatsiya toliq emes, onin` u`stine g`ilimi 

negizde berilmegendigi sezilip twr. 

Akademik V.V.Radlovtin` klassifikatsiyasi tu`rki tilderinin` o`zgesheligin esepke aladi. V.V.Radlov 

tu`rki tilderin to`mendegi gruppalarg`a bo`ledi: 

1) Shig`is gruppa (altay, shor, xakas, tuva, wyg`ir t.b. tilder) 

2) Batis gruppa (qirg`iz, qazaq, qaraqalpaq, tatar, bashqwrt tilderi) 

3) Orta Aziya gruppasi (wyg`ir, o`zbek tilderi) 

4) Tu`stik gruppa (tu`rikmen, azerbayjan, tu`rik tilderi) 

Bwg`an  qosimsha  V.V.Radlov  bwl  tilderdin`  fonetkaliq  o`zgeshelikterine  toqtag`an,  al  etnikaliq 

jag`in esepke almag`an. 

Vamberi klassifikatsiyasi to`mendegi u`sh gruppadan twradi: 

1) Tu`stik-Sibir gruppasi 

2) Shig`is-tu`rki tilderi gruppasi (wyg`ir, o`zbek, qazaq, qirg`iz) 

3) Aralas gruppa (bashqwrt, tatar, nog`ay t.b.) 

Vamberi barliq tu`rki tilderin jalpi tu`rki tilinin` dialektisi dep qaraydi. 

Professor N.F.Katanov tu`rki tilderine etnografiyaliq sholu jasay kelip, to`rt gruppag`a bo`ledi. Bwl 

klassifikatsiya  a`rbir  tu`rki  tilderinin`  o`zgesheligin  esepke  almaydi.  Onin`  u`stine  keybir  tu`rki  tilderi 

atalmay qalg`an. 

Akademik  F.Korshtin`  klassifikatsiyasi  tu`rki  tilderinin`  fonetikaliq  ja`ne  morfologiyaliq 

o`zgesheligin  esepke  alip,  olardin`  tildik  materialin  taldau  negizinde  jasalg`an.  Ol  tu`rki  tilderin 

to`mendegi to`rt gruppag`a bo`ledi: 

1)  Coltu`stik  gruppasi  (geografiyaliq  belgilerine  qarap  bwg`an:  qwmiq,  nog`ay,  tatar,  bashqwrt, 

chuvash t.b. tilderdi kirgizgen) 

2) Shig`is gruppa-polovets (qwman, qipshaq), eski o`zbek (shag`atay), wyg`ir, orxon, karagas siyaqti 

tilder); 

3) Batis gruppa (tu`rik, azerbayjan, tu`rkimen tilderi) 

4) Aralas gruppa (soltu`stik altayliqtar, chuvash, yakut tilderi) 

Akademik  A.Samaylovichtin`  klassifikatsiyasi  tu`rki  tilderinin`  lingvistikaliq  o`zgesheligin  esepke 

aladi. 

Tu`rki  tilderinin`  tarixi  men  etnografiyasin  zertteude  ko`rnekti  orin  alg`an.    XIX  g`asirdag`i  oris 

g`alimi N.A.Aristov bolip esepteledi. Ol tu`rki tilderinde so`yleytin xaliqtardin` Altay, Mon`g`ol jerinen 

qazaq  dalalarina  o`terinde  ba`ri  aralasip,  bir-birimen  tig`iz  qarim-qatinasta  bolg`an  dep  eseptep, 

to`mendegi  rulardin`  tu`rki  xaliqtarinin`  qaliptasuina  wyitqi  bolg`andig`in  ko`rsetedi:  qan`li,  qipshaq, 

dulat, alshin, arg`in, nayman, kerey, qirg`iz, saxa nemese yakut, to`le, tu`rk-tu`kyu, qarlwq t.b. 

Professor  V.A.Bogorodskiy  tu`rki  tilderin  klassifikatsiyalag`anda,  oni  territoriyaliq  ornalasuin 

esepke  alip,  a`rbir  tildin`  geografiyaliq  jag`dayina    qarag`an.  V.A.Bogorodskiydin`  klassifikatsiyasi 

to`mendegishe: 

1. Soltu`stik-Shig`is gruppa (yakut, karagas, tuva tilderi) 

2. Xakas (abakan) gruppasi (xakas tili) 

3. Altay gruppasi  (altay tili) 

4. Batis-Sibir gruppasi. 

5. Volgaliq-Oraldiq gruppa (tatar, bashqwrt tilderi) 

6. Orta Aziyaliq gruppa (wyg`ir, qazaq, qirg`iz, o`zbek, qaraqalpaq tilderi) 

7. Tu`stik-batis (tu`stik) gruppa (tu`rikmen, azerbayjan, qwmiq, gagauz, tu`rik tilderi) 

Ataqti  tyurkolog  S.E.Malov  tu`rki  tilderinin`  eski  jazba  estelikterin  zerttep,  olardin`  tarixin,  bir-

birimen  qarim-qatinasin,  fonetikaliq  o`zgeristerin  salistira  kelip,  shig`is  tu`rki  tilderinin`  batis  tu`rki 

tilderine  qarag`anda,  eski  elementterdi  ko`p  saqtag`andig`in  da`leldeydi.  Bwring`i  bolg`an 

klassifikatsiyalarg`a qarag`anda, S.E.Malov ko`binshe dibistardin` o`zgesheligin esepke aladi. S.E.Malov 

barliq tu`rki tilderin en` ko`ne, ko`ne, jan`a, en` jan`a dep negizgi to`rt gruppag`a bo`ledi. 

a) En` ko`ne tilder: bulgar tili, wyg`ir (sari wyg`ir) tili, chuvash tili, yakut tili. 

a`) Ko`ne tu`rki tilderi: «og`uz» (eski runikaliq jazba tu`rki estelikterinin` tili), tofalar tili, tuva tili, 

wyg`ir (eski wyg`ir jazba estelikterinin` tili), xakas tili, shor tili. 

b) Jan`a tu`rki tilderi: azerbayjan tili, gagauz tili, qwman tili, qipshaq tili, pecheneg tili, polovets tili, 

salar tili, tu`rki tili, tu`rkmen tili, wyg`ir tili (Qitaydag`i nemese Shig`is Tu`rkstan tili dep atalatin), o`zbek 

tili, shag`atay tili, chulim tili) 

v) En` jan`a tu`rki tilderi: bashqwrt tili, qazaq tili, qaraqalpaq tili, qirg`iz tili, qwmiq tili, nog`ay tili, 

oyrat tili, tatar tili (qazan, qasim, misher, batis-sibirlik), (chuvash), (yakut). 

Professor  N.A.Baskakov  qwrastirg`an  klassifikatsiya  tu`rki  tilderinin`  en`  toliq  ja`ne  tarixi 

da`uirlerin  esepke  aludin`  na`tijesinde  jasalg`an  bolip  esepteledi.  N.A.Baskakov  tu`rki  tilderinin` 

fonetikaliq,  morfologiyaliq  o`zgesheligin  aniqtaytin  ken`  ko`lemdegi  til  materialdarin  zerttep,  oni  tarixi 

jag`daylarimen baylanistiradi. Osinin` na`tijesinde barliq tu`rki tilderin u`lken eki bo`limge bo`ledi: batis 

xun ja`ne shig`is xun bwtag`i. 

 

Batis xun bwtag`i: 

 

I. Bulgar gruppasi. Eski tilderden: 1) bulgar tili, 2) xazar tili, Qazirgi tilden: 3) chuvash tili. 

II. Og`uz gruppasi. 

1.  Og`uz-tu`rkmen  podgruppasi.  Ko`ne  tilden:  1)  X-XI  g`asirdag`i  og`wz  tili  (Maxmud  Qashqari 

tili). Qa`zirgi tilden: 2) tu`rkmen tili, 3) truxmen tili. 

2. Og`uz-bulgar podgruppasi. Ko`ne tilderden: 1)pecheneg tili, 2) uzdar tili 3)gagauz tili. 

3.  Og`uz-sel`djuk  podgruppasi.  Ko`ne  tilderden:  1)  sel`djuk  tili,  eski  osman  (tu`rik  tili).  Qa`zirgi 

tilderden: 3) azerbayjan tili, 4) tu`rik (osman)tili. 

III. Qipshaq gruppasi 

1.  Qipshaq-og`uz  (polovets)  podgruppasi.  Ko`ne  tilderden:  1)  qipshaq  (kuman  nemese  polovets). 

Qa`zirgi tilderden: 2) qarayim tili, 3) qwmiq tili, 4) qarashay-balkar, 5) qirim-tatar tili. 

2)  Qipshaq-  bulgar  podgruppasi.  Ko`ne  tilderden:  1)  Orta  g`asirdag`i  batis  altin  orda  tili.  Qa`zirgi 

tilderden: 2)tatar tili, 3) bashqwrt tili. 

3. Qipshaq-nog`ay podgruppasi. Bwl gruppag`a qa`zirgi tilderden: 1) nog`ay, 2) qaraqalpaq, 3) qazaq 

tili. 

IV. Qarlwq gruppasi. 

1) Qarlwq-wyg`ir podgruppasi. Ko`ne tilderden: 1) qarlwq-xorezm, 2) shig`is altin orda tili, 3) ko`ne 

o`zbek  tili.  Qa`zirgi  tilderden:  4)  o`zbek  tili  (qipshaq  dialektilerin  qospag`anda),  5)  jan`a  wyg`ir  tili 

(barliq dialektilerimen qosa). 

 

B. Shig`is xun bwtag`i 

 

I. Wyg`ir-og`uz gruppasi. 

1.  Wyg`ir-tukyu  podgruppasi.  Eski  tilderden:  1)  orxon  jazuindag`i  eski  og`uz  (tukyu)  tili.  2)  eski 

wyg`ir tili. Qa`zirgi tilderden: 3) tuva tili, 4)tofalar (karagas) tili. 

2. Yakut podgruppasi. Qa`zirgi tilden - yakut tili. 

3.  Xakas  podgruppasi.  Qa`zirgi  tilderden:  1)  xakas  tili  (barliq  dialektilerimen),  2)  qamasin  tili,  3) 

shor tili, 4) kyuerix tili, 5) altay tili. 

II. Qirg`iz-qipshaq gruppasi. Eski tilden: 1) eski qirg`iz tili. Qa`zirgi tilderden: 1) qirg`iz tili, 2) altay 

tili. 

Bwl  klassifikatsiyalar  ko`pshiliginde  Orta  Aziya  men  Qazaqstan  xaliqtarinin`  tarixi  ja`ne  og`an 

baylanisti tildik o`zgesheligin esepke alg`an.