Vilniaus pedagoginis universitetas

bet	7/9
Sana	01.10.2017
Hajmi	0.62 Mb.
	#16924

1 2 3 4 5 6 7 8 9

ugdyti taisyklingą laikyseną.

Pagrindinės rikiuočių formos:

E i l ė – rikiuotė, kurioje mokiniai stovi vienas šalia kito.

L i n i j a – rikiuotė, kurią sudaro dvi mokinių eilės, stovinčios viena už kitos.

V o r a – rikiuotė, kurioje mokiniai stovi vienas paskui kitą.

G r e t a – rikiuotės elementas, kai mokiniai stovi linijoje vienas paskui kitą ar voroje – vienas

šalia kito.

Nevisa greta – gretoje trūksta vieno ar kelių mokinių. Paskutinė greta visuomet turi būti visa.

Intervalas – atstumas tarp mokinių, stovinčių greta; normalus intervalas – 10–12 cm.

D i s t a n c i j a – atstumas tarp mokinių, stovinčių vienas paskui kitą; normali distancija – vienas

žingsnis.

F r o n t a s – rikiuotės dalis, į kurią mokiniai stovi veidu, kad dešinysis sparnas būtų dešinėje.

S p a r n a s – rikiuotės fronto dešinysis arba kairysis kraštas (rikiuotei pasisukus, sparnų

pavadinimas nesikeičia).

P l o t i s – atstumas tarp greta stovinčių mokinių nuo pirmojo iki paskutiniojo (nuo dešiniojo iki

kairiojo sparno).

G y l i s – atstumas tarp stovinčių vienas paskui kitą mokinių nuo pirmojo iki paskutiniojo (nuo

pirmosios iki paskutiniosios gretos).

Mokymo metodika

Mokiniai rikiuotėje valdomi komandomis, paliepimais, nurodymais. Komanda – paliepimas,

pasakytas nustatyta žodžių tvarka ir intonacija. Komandos žodžių tvarkos keisti negalima.

K o m a n d a turi būti vykdoma tuoj pat tiksliais, iš anksto išmoktais judesiais.

P a l i e p i m a s, n u r o d y m a s – komanda, ištarta savais žodžiais, leidžianti įvykdyti nurodymą

savarankiškai.

Komanduojant turi būti laikomasi šių taisyklių;

a) kiekviena komanda privalo būti padalyta į paruošiamąją ir vykdomąją, pavyzdžiui, kad

mokiniai išmoktų pasisukti dešinėn, komanduojama „dešinėn!“. Šiuo atveju „deši-“ – paruošiamoji

komanda, „-nėn“ – vykdomoji. Kad mokiniai išsiskaičiuotų paeiliui, komanduojama „paeiliui s k a i-

č i u o k!“ – šiuo atveju paruošiamoji komanda yra „paeiliui“, vykdomoji – „skaičiuok!“;

b) tarp paruošiamosios ir vykdomosios komandų turi būti pauzė. Ši pauzė komanduojant

reikalinga tam, kad mokiniai spėtų suprasti, įsisąmoninti komandą ir atsimintų, kuriais veiksmais

reikės ją vykdyti. Mokymo pradžioje ši pauzė būna ilgesnė;

c) paruošiamoji komandos dalis tariama aiškiai, garsiai ir gana lėtai, kad visi mokiniai ją

girdėtų ir suprastų. Vykdomoji komanda pasakoma staigiai, energingai – kaip signalas, ženklas

visiems kartu pradėti ir vykdyti;

d) komandos turi būti įvykdytos tiksliai išmoktais veiksmais. Jeigu mokytojas nepareikalaus

tiksliai atlikti komandų, tai ilgainiui mokiniai visiškai nustos jas vykdę;

e) komandų atlikimas reikalauja aktyvaus judesio, todėl mokiniai, dažnai vykdydami komandas,

gali pavargti. Nepatartina dažnai naudoti komandą „ramiai!“. Komanduodamas mokytojas turi stovėti

pagrindine stovėsena, t.y. kaip stovima po komandos „ramiai“. Mokiniai po bet kurios paruošiamosios

komandos privalo atsistoti į pagrindinę stovėseną, jeigu prieš tai ir nebuvo komandos „ramiai!“. Bet

kokiam judėjimui pradėti turi būti komanduojama „žengte marš!“ (nors ir vienam žingsniui žengti).

Jeigu einama vietoje, reikia komanduoti „vietoje!“, o keičiant judėjimo kryptį tik „marš!“ prieš tai

nurodžius kryptį.

Rikiuotės pratimų ilgai aiškinti nereikia, geriau aiškinant kartu ir parodyti. Aiškinant galima

naudotis įvairiais paprastais paliepimais. Pavyzdžiui, mokant pasisukti kairėn, paaiškinama, kad po

komandos „k a i-r ė n!“ visi mokiniai turės pasisukti nurodytu būdu ir parodyti, kaip tai padaryti. Po to

atliekamas sukinys kartu su mokiniais. Pirmiausia parodoma ir liepiama jiems patiems pabandyti

pakelti kairiosios kojos pirštus, o dešiniosios kulną, paskui pasisukti. Mokiniams išmokus, atsistojama

nugara į rikiuotę ir liepiama kartu daryti sukinį, atliekant jį lėtai, dviem veiksmais: 1) pasisukti kairėn;

2) pristatyti dešiniąją koją. Pakartojus du tris kartus, daugiau neberodoma, taisomos bendros, o po

to – individualios klaidos.

Mokant išsirikiuoti ir persirikiuoti, išretėti ir sutankėti, galima klasės lentoje nupiešti atitinkamą

rikiuotę, paskui, iškvietus keletą mokinių, pademonstruoti šį rikiuotės pratimą su jais. Bet kurio naujo

rikiuotės pratimo geriau mokyti ne ilgiau kaip 5–6 min. Per vieną pamoką patartina mokyti ne daugiau

kaip 1–2 naujus rikiuotės pratimus.

Mokant sudėtingesnių perrikiavimų, figūrinio vaikščiojimo, reikia supažindinti mokinius su

sąlyginiais salės ir aikštelės taškų pavadinimais (1 pav.).

1 pav.

Salėje ar aikštelėje nustatoma salės viršutinė ir apatinė dalis, t.y. kur bus dešinysis rikiuotės

sparnas, ten bus salės viršus, o kur kairysis – apačia. Kairioji ir dešinioji salės dalys nustatomos

stovint veidu į viršutiniąją. Atitinkamai pažymimi salės aukštutinis ir žemutinis, kairysis bei dešinysis

viduriai. Atitinkamai nustatomi salės kampų pavadinimai: viršuje kairėje – viršutinis kairysis kampas,

viršuje dešinėje – viršutinis dešinysis ir t.t. Viduryje – salės centras.

Figūrinį ėjimą galima atlikti per visą salę (išilgai arba skersai) – tokia figūra vadinama didžiąja;

per pusę salės (ilgio arba pločio) – vidutine; per ketvirtį salės (ilgio arba pločio) – mažąja.

Rikiuotės pratimai skirstomi į šias grupes: 1. Veiksmai rikiuotėje. 2. Rikiavimai ir perrikiavimai.

3. Judėjimas. 4. Retėjimai ir tankėjimai.

Rikiuotės veiksmai

1. Komanda „r a m i a i!“. Šią padėtį sutarta vadinti pagrindine stovėsena: žiūrima pirmyn,

truputį pakėlus galvą ir krūtinę, šiek tiek įtraukus pilvą, rankos nuleistos žemyn, pirštai pusiau

sugniaužti, kulnai suglausti, kojų pirštai praskėsti per pėdą, stovima tvirtai, kūno svorį paskirsčius ant

abiejų kojų.

2. Komanda „l y g i u o k!“. Jeigu komanduojantysis nenurodo, tai lygiuojant visada reikia pasukti

galvą į dešiniąją pusę. Ši komanda vykdoma pasukant galvą dešinėn (kairėn). Pasukęs galvą, mokinys

mato ketvirtojo prieš jį stovinčio mokinio krūtinę, nekeisdamas savo kojų ir kūno padėties, o tik

pasvirdamas pirmyn ar atgal. Tada visų stovinčių rikiuotėje mokinių krūtinės būna vienoje tiesėje.

vd

vk

V V

V A

3. Komanda „l a i s v a i!“ reiškia, kad leidžiama stovėti ant vienos kurios nors kojos, o kitą

atpalaiduoti, truputį ją sulenkiant. Stovint išretintoje rikiuotėje, ši komanda vykdoma pastatant dešiniąją

koją į šalį ir laikant kūno svorį ant abiejų kojų, rankos už nugaros.

4. Komanda „p a l i k t!“ naudojama tada, kai reikia sustabdyti komandos vykdymą ir palikti

galioti prieš tai buvusią komandą.

5. Komanda „p a s i t a i s y t!“ leidžia mokiniams, neišeinant iš rikiuotės, susitvarkyti aprangą.

6. Komanda „i š s i v a i k š č i o t!“ reikalauja, kad tučtuojau visi mokiniai išsivaikščiotų iš

rikiuotės.

7. Įvairiems grupės skaičiavimams naudojamos komandos:

a) „paeiliui s k a i č i u o k“ – išsiskaičiuojama paeiliui, pradedant nuo dešiniojo sparno.

Pasukant galvą kairėn, tariamas eilės skaičius: pirmas, antras, trečias ir t.t. Paskutinis rikiuotėje

pasuka galvą dešinėn, tuo parodydamas, kad skaičiavimas baigtas. Jeigu dvieilėje rikiuotėje greta

ne visa, tai paskutinis, baigęs išskaičiavimą, papildomai praneša „ne visa!“;

b) ,,pirmais–antrais s k a i č i u o k!“ (pirmas, antras, pirmas, antras ir t.t.);

c) išsiskaičiavimai pagal užduotis: pirmais–trečiais (pirmas, antras, trečias, pirmas, antras, trečias

ir t.t.), pirmais–penktais (pirmas, antras, trečias, ketvirtas, penktas ir t.t.), pirmais–trečiais–penktais

(pirmas, trečias, penktas), šeši, trys, vietoje, penki, dešimt” ir t.t.

8. Sukinių vietoje komandos. „Dešinėn!“ vykdoma pasisukant 90˚ kampu ant dešiniosios kojos

kulno ir kairiosios pirštų („kairėn!“ – atvirkščiai) dviem veiksmais: 1) sukinys, 2) kojos pristatymas.

„A p-l i n k!“ komanda vykdoma taip pat dviem veiksmais, kaip sukinys kairėn, visuomet sukantis

kairėn 180˚.

9. Pusiau sukiniai vietoje (komandos „pusiau deši-n ė n!“, „pusiau kai-r ė n!“) daromi taip pat,

tik pasisukama 45˚ kampu.

10. Komanda „p a g a r b a d e š i- n ė n!” (kairėn, vidun) vykdoma, pasukant galvą reikalaujama

kryptimi.

11. Ėjimo vietoje komanda „vietoje žengte – m a r š!“, bėgimo – „vietoje bėgte – m a rš!“.

Po paruošiamosios komandos „bėgte“ pusiau sulenkiamos rankos; judėjimui baigti – „klasė, stok!“

vykdoma dviem veiksmais: 1) žengiamas dar vienas žingsnis, 2) pristatoma kita koja.

12. Einant (bėgant) vietoje sukinių komanduojama „d e š i-n ė n!“ („kairėn!“). Vykdomoji

komanda turi sutapti su dešiniosios (kairiosios) kojos žingsniu, toliau žengiamas dar žingsnis kairiąja

(dešiniąja) ir, pasisukant dešinėn (kairėn), žengiama dešiniąja (kairiąja). Mokymo pradžioje reikia

eiti lėtai ir atlikti sukinį dviem veiksmais.

13. Išeiti iš rikiuotės galima tik mokytojui leidus arba pašaukus. Išeiti galima tik pirmyn.

Norėdamas išeiti iš rikiuotės antrosios eilės, išeinantysis lengvai paliečia priekyje stovinčiojo petį ir

šis žengia kairiąja koja pirmyn, dešiniąją stato į šalį ir prie jos pristato kairiąją. Išėjus stovinčiajam už

jo, vėl tuo pačiu keliu grįžta į savo vietą, tokiu pat būdu praleidžia ir atgal grįžtantįjį. Grįžtantysis į

rikiuotę įeina į savo eilę, sustoja taip, kad rikiuotėje stovinčiųjų kulnai būtų vienoje linijoje, ir atlieka

sukinį aplink.

Rikiavimai ir perrikiavimai

1. Klasė surikiuojama po komandos „klasė eilėn (linijon, voron po vieną, po du ir t.t.) – s t o k!“.

Eilėn ir linijon mokiniai rikiuojasi kairėn nuo komanduojančio mokytojo, o į voras – už mokytojo nugaros.

Pirmiesiems mokiniams užėmus savo vietas, mokytojas pasitraukia iš tos vietos ir stebi, kad mokiniai,

stodami į rikiuotę, kojų pirštus sustatytų vienoje tiesėje. Mokiniai turi žinoti savo nuolatinę vietą rikiuotėje.

2. Perrikiuoti iš eilės linijon (išsiskaičiavus „pirmais–antrais“) komanduojama „linijon – r i -

k i u o k!“. Antrieji numeriai persirikiuoja trimis veiksmais: 1) žingsnis kairiąja atgal; 2) žingsnis

dešiniąja dešinėn; 3) pristatoma kairioji.

3. Iš linijos į eilę perrikiuojama po komandos „eilės – r i k i u o k!“. Antrieji numeriai persirikiuoja

trimis veiksmais: 1) žingsnis kairiąja kairėn; 2) dešiniąja pirmyn; 3) pristatoma kairioji.

4. Gretos dvejinamos, stovint linijoje. Po komandos „gretas d v e j i n k!“ „antrieji“ numeriai

persirikiuoja ta pačia tvarka, kaip aprašyta 2 punkte, bet „pirmieji“, skaičiuodami 1, 2, žengia pusę

žingsnio atgal.

5. Gretos rikiuojamos iš ketureilės rikiuotės linijon. „Antrieji“ numeriai persirikiuoja ta pačia

tvarka, kaip aprašyta 3 ir 4 punktuose. Komanda – „gretas – r i k i u o k!“.

6. Iš voros po vieną voron po du persirikiuojama taip. Po komandos „voron du – r i k i u o k!“

„antrieji“ numeriai: 1) žengia dešiniąja koja žingsnį dešinėn; 2) kairiąja pirmyn; 3) pristato dešiniąją.

Iš voros po du į vorą po vieną persirikiuojama po komandos „voron po du r i k i u ok!“. Antrieji

numeriai: 1) žengia žingsnį dešiniąja atgal; 2) kairiąja kairėn; 3) pristato dešiniąją.

Iš voros po vieną voron po du persirikiuojama (komanda „voron po du – r i k i u o k“!) taip: eina

puse žingsnio, o „antrieji“ numeriai visu žingsniu išeina gretą „pirmiesiems“ iš dešinės; po komandos

„vietoj!“ vora vėl juda visu žingsniu. Analogiškai, tik atvirkščiai, vykdomas perrikiavimas iš voros po

du voron po vieną. Komanduojama: „voron po vieną – r i k i u o k!“. Pirmieji numeriai eina visu

žingsniu, o antrieji – puse žingsnio ir užeina pirmiesiems už nugaros.

7. Perrikiavimas iš voros voron po tris. Po komandos (išsiskaičiavus pirmais–antrais–trečiais)

„voron po tris – r i k i u o k!“ „pirmieji“ ir „tretieji“ numeriai persirikiuoja trimis veiksmais: 1) žingsnis

dešinėn (kairėn); 2) žingsnis atgal (pirmyn); 3) pristato dešinę (kairę).

Panašiai persirikiuojama ir iš eilės: pirmieji numeriai užeina antriesiems už nugaros, o tretieji

– iš priekio.

Judėjimas

1. Eiti komanduojama „žengte – m a r š!“, bėgti – „bėgte m a r š!“. Per paruošiamąją komandą

mokiniai kiek pasvyra pirmyn, perkeldami kūno svorį ant dešiniosios kojos, ir po vykdomosios

komandos, akcentuodami pirmąjį žingsnį, pradeda eiti kairiąja koja (ruošdamiesi bėgimui, sulenkia

rankas). Šiuo atveju judama žygio žingsniu: koja statoma laisvai pirmyn, mojuojant rankomis.

2. „Rikiuotės žingsniu žengte – m a r š!“. Koja pakeliama staigiu judesiu pirmyn 10–15 cm nuo

žemės ir statoma tvirtai, visa pėda, rankos juda apie liemenį pirmyn iki juosmens, atgal – kiek galint,

pirštai pusiau sugniaužti į kumščius.

3. „Sportiniu žingsniu žengte – m a r š!“. Einama kaip ir rikiuotės žingsniu, tik pusiau sulenkta

ranka pirmyn iškeliama iki pečių .

4. „Vietoje žengte – m a r š!“. Šiuo atveju šlaunis turi būti pakeliama beveik į horizontalią

padėtį. Judėjimui pirmyn tęsti komanduojama žengiant kairiąja „t i e s i o g!“. Mokiniai privalo žengti

dar vieną žingsnį dešiniąja vienoje vietoje ir, akcentuojant kairiąja koja, judėti pirmyn.

5. Panašiai vykdomos ir komandos „vietoje bėgte – m a r š!“, „tiesiog!“. Ėjus, pradedant bėgti

„bėgte – m a r š!“ ir bėgus, pradedant eiti „žengte – m a r š!“ komanduojama žengiant kairiąja, dar

vienas žingsnis atliekamas dešiniąja, o kairioji koja jau juda pirmyn.

6. Rikiuotei sustabdyti komanduojama „klase, s t o k!“ (jeigu rikiuotėje tik dalis klasės – „grupe,

s t o k!“). Po paruošiamosios komandos mokinys privalo tvirčiau statyti kojas. Po vykdomosios

(komanduojama žengiant bet kuria koja) žengti dar vieną žingsnį ir, pristatęs kitą, sustoti.

7. Judėjimo greičiui reguliuoti naudojamos komandos „r e – č i a u“, „t a n – k i a u!“, „pusę

žingsnio!“, „trumpesnį žingsnį!“, „ilgesnį žingsnį“, „visu žingsniu!“.

8. Judėjimo krypčiai nustatyti, keisti komanduojama: „suk dešinėn – marš!“. Vykdoma taip:

gretos dešinysis pradeda suktis dešinėn, eidamas vietoje kairysis, užsukdamas dešinėn, eina visu

žingsniu, tarp jų stovintieji eina lygiuodami į kraštinius. Kai pirmoji greta užsuka, kiek reikia,

komanduojama „tiesiog!“ ir visi žingsniu pradeda eiti nauja kryptimi. Panašiai vykdoma ir komanda

„suk kairėn – m a r š!“, „tiesiog!“.

9. Sukiniai judesyje:

a) „deši – n ė n!“ („pusiau deši – nėn!“) komanduojama žengiant dešiniąja koja. Vykdoma

dviem veiksmais: 1) kairiąja koja žengti dar žingsnį, pasisukti ant tos kojos pirštų, kartu iškeliant

dešiniąją koją; 2) žingsnis dešiniąja koja nauja kryptimi;

b) ,,kai – r ė n!“ („pusiau kai – rėn!“) – vykdoma atvirkščiai negu aprašytas sukinys dešinėn;

c) „aplink – m a r š!“ komanduojama žengiant dešiniąja. Vykdoma trimis veiksmais: 1) dar

žingsnis kairiąja; 2) dešiniąja koja pusė žingsnio, pasukant ją kiek kairėn ir pasisukant aplink ant

abiejų kojų pirštų; 3) žingsnis kairiąja koja nauja kryptimi.

10. Judėti salėje arba aikštelėje komanduojama „kai – rėn“ (dešinėn) ,,žengte (bėgte) – m a r š!“

(2 pav.).

11. Judėjimui įstrižaine („įstrižaine – marš!“) komanduojama, kai rikiuotė eina prie salės ar

aikštės kampo (3 pav.).

2 pav.

3 pav.

12. Priešpriešinis judėjimas. Einant vorele po vieną įvairiomis kryptimis, komanduojama

„priešpriešiais kairėn (dešinėn) – m a r š!“ (4 pav.), „priešpriešiais dešinėn – kairėn – m a r š!“ (5

pav.), einant voroje po du, komanduojama „priešpriešiais išorėn – m a r š!“ (6 pav.), „priešpriešiais

vidun – m a r š!“ (7 pav.). Šiuo atveju tarp vorų turi būti dviejų žingsnių intervalas.

4 pav.

5 pav.

6 pav.

7 pav.

13. „Gyvatėlė“. Einant voroje po vieną įvairiomis kryptimis, komanduojama „gyvatėle dešinėn

(kairėn) – m a r š!“. Šiuo atveju vedėjas, pasukęs priešpriešiais dešinėn (kairėn), stengiasi, kad

„gyvatėlės“ vija būtų kuo didesnė (8 pav.). Kai komanduojama „didžiąja gyvatėle – m a r š!“,

„gyvatėlės“ vija turi būti išilgai arba skersai visos salės – žiūrint, kuria kryptimi judama (9 pav.), kai

komanduojama „vidutine gyvatėle – m a r š! – pusės salės ilgio ar pločio. „Mažąja gyvatėle – marš“

(ketvirtis salės ilgio ir pločio) (10 pav.). Jeigu „gyvatėlės“ vija norima gauti kokio nors kito dydžio, tai

iš pradžių komanduojama „priešpriešiais dešinėn (kairėn) – m a r š!“ ir, kai pirmoji vija būna reikiamo

dydžio, toliau komanduojama „gyvatėle – m a r š!“.

14. Ratas. Komanduojama „didžiuoju (vidutiniuoju, mažuoju) ratu – m a r š!“ (11 pav.).

Komanduojama ties bet kuriuo salės viduriu, kraštu. Mokiniai eina retėdami arba tankėdami ratu.

Pirmasis su paskutiniuoju susitinka rato pradžioje.

15. Skaidymas ir suvedimas:

a) voroje po du, judant per centrą, komanduojama „apėjimu kairėn ir dešinėn po vieną – m a

r š!“ (skaidymas, 12 pav.), toliau „po du per centrą – m a r š!” (suvedimas, 13 pav.);

b) judant voroje po keturis per centrą „dešinėn ir kairėn po du – m a r š!“ ir toliau – „per centrą

po keturis – marš!“.

16. Perrikiavimai iš voros posūkiu per centrą:

a) „per centrą po vieną (po tris, po keturis) – m a r š!“ (14 pav.);

b) „per centrą po tris ir keturis – marš!“ (15 pav.) Komanduojama tik pirmajai gretai, o kitos

sukinį atlieka savarankiškai.

8 pav.

9 pav.

10 pav.

11 pav.

12 pav.

13 pav.

14 pav.

Perrikiavimai atgal voron po vieną: „d e š i – n ė n!“, iš kairės po vieną, apėjimu dešinėn,

„žengte – m a r š!“ (16 pav.).

15 pav.

16 pav.

Retinimai ir tankinimai

Retinama ir tankinama nuo vidurio į abi puses arba nuo vieno kurio nors sparno į kitą pusę. Kai

retinama nuo vidurio, tai mokytojas privalo nurodyti mokinį, kuris stovi viduryje, o šis ištiesti ranką

pirmyn.

1. „Per ištiestas rankas kairėn (dešinėn) – r e t ė k!“ – dažniausiai taikomas retėjimo būdas.

Išretėję nurodytu atstumu, rankas nuleidžia žemyn (be komandos).

2. Paprasčiausias būdas retinant bet kokiu atstumu: – „kairėn (dešinėn) per du (tris ir t.t.)

žingsnius – r e t ė k!“. Dešinysis (kairysis) sparnas stovi vietoje. Visi kiti pasisuka kairėn (dešinėn) ir

eina pirmyn, žiūrėdami per dešinįjį petį. Kai iš paskos einantysis sustoja, tai prieš jį einąs, paėjęs du

tris žingsnius, sustoja ir pasisuka veidu į buvusį frontą. Jeigu retinama bėgte, tai komanduojama

„dešinėn (kairėn, nuo vidurio) bėgte, per tris žingsnius – r e t ė k!“.

3. Tankinimo komanda „deši – nėn (kairėn) bėgte – t a n k ė k!“ vykdoma atvirkščiai negu

išretinimas.

4. Pristatomu žingsniu retinimui ir tankinimui komanduojama „pristatomu žingsniu kai – rėn

(dešinėn) nuo vidurio – r e t ė k!“. Jei nebuvo nurodytas intervalas, tai išretėjama per vieną žingsnį.

Tankėti komanduojama: „pristatomu žingsniu deši-nėn (kairėn) – t a n k ė k!“. Vykdyti pradeda

visi iš karto ir palaipsniui suartėja.

5. Retinti ir tankinti „lankais“ galima pirmyn ir atgal:

a) voroje po keturis komanduojama: „lankais pirmyn (atgal) – r e t ė k!“. Vykdoma 8 veiksmais:

1–5 – vidurinių vorų mokiniai penkis žingsnius išeina lankais pirmyn – atgal – išorėn atsistoja už

dviejų žingsnių (17 pav.), 6 – pristato dešiniąją, 7–8 – pasisuka aplink. Jeigu retėjama lankais, tai

vidurinių vorų mokiniai pirmiausia pasisuka aplink (1–2), o paskui išeina į savo vietas (3–7, 8);

b) voroje po penkis retėjama lankais 12 veiksmų: 1–4 – antrosios ir ketvirtosios voros išeina

lankais pirmyn (atgal) trimis žingsniais šalia pirmosios ir penktosios voros mokinių ir sustoja veidu į

kitą pusę, 5–10 – pirmosios ir penktosios vorų mokiniai penkiais žingsniais išeina lankais pirmyn

(atgal) ir atsistoja už dviejų žingsnių, 11–12 – visi pasisuka aplink (18 pav.). Sutankėjama atvirkščiai:

pradeda pirmosios ir penktosios vorų mokiniai, po to antrosios ir ketvirtosios ir pagaliau visi pasisuka

aplink.

17 pav.

18 pav.

Retinimas ir tankinimas lankais naudojamas per sportines šventes, atliekant masinius

gimnastikos pratimus.

6. „Laipteliais“ retinama iš voros po vieną voron po 3 (po 5). Voroje išsiskaičiuojama pirmais–

trečiais (pirmais – penktais). Komanduojama „nuo vidurio voron po tris (penkis) pristatomais žingsniais

– r e t ė k!“. Pirmieji žengia 2 žingsnius kairėn, tretieji – dešinėn (pirmieji – 4, antrieji – 2 žingsnius

kairėn, o ketvirtieji – 2, penktieji – 4 žingsnius dešinėn (19 pav., a, b). Sutankėjimui voron po vieną

komanduojama „į vidurį pristatomais žingsniais – t a n k ė k!“.

19 pav.

7. Retėjimas einant posūkiu per centrą. Po komandos „po keturis (du, tris) per centrą – m a r š!“

seka komanda: „intervalas, distancija – du žingsniai“ ar panašiai. Mokiniai eidami išretėja atitinkamais

komandai tarpais. Perrikiavimui „voron po vieną iš kairės po vieną, kairėn žengte m a r š!“.

Teorija

1. 1) kas yra rikiuotė? 2) į kokias grupes suskirstyti rikiuotės pratimai?

2. 1) kas yra eilė? 2) kas yra linija? 3) kas yra intervalas?

3. 1) kas yra vora? 2) kas yra distancija?

4. 1) kas yra sparnas? 2) kas yra frontas?

5. 1) kas yra gylis? 2) kas yra plotis?

6. Į kokias dalis skirstoma komanda: a) „dešinėn“; b) „lygiuok“?

7. Kokiais atvejais komanduojama ,,žengte (bėgte) – m a r š“ ir kokiais tik „m a r š“?

8. Kaip vadinasi salės taškai?

9. Kaip surikiuoti eilėn: a) komanda; b) komanduojančiojo veiksmai; c) mokinių veiksmai?

10. Kaip surikiuoti linijon: a) komanda; b) komanduojančiojo veiksmai; c) mokinių veiksmai?

11. Kaip surikiuoti voron: a) komanda; b) komanduojančiojo veiksmai; c) mokinių veiksmai?

12. Kaip perrikiuoti iš eilės linijon ir atvirkščiai: a) ką reikia daryti prieš persirikiuojant; b) kaip

komanduoti; c) kaip vykdyti?

13. Kaip dvejinamos gretos: a) iš kokios rikiuotės formos; b) kaip vykdyti?

14. Kaip perrikiuoti iš voros po vieną voron po du, ir atvirkščiai: a) ką reikia padaryti prieš

persirikiuojant; b) kaip komanduoti; c) kaip vykdyti; d) kaip perrikiuoti einant (bėgant)?

15. Kaip perrikiuoti iš voros pasisukant per centrą: a) kaip komanduoti; b) kaip vykdyti; c) kokie

galimi variantai; d) kaip perrikiuoti atgal voron?

16. Kas yra „pagrindinė stovėsena“: a) galvos padėtis; b) liemens padėtis; c) rankų padėtis; d)

kojų pėdų padėtis; e) kokia komanda?

17. 1) kaip vykdoma komanda „lygiuok!“? 2) kokia turi būti kūno padėtis sukomandavus

„lygiuok!“?

18. Kaip vykdoma komanda „laisvai!“: a) rikiuotėje; b) išretintoje gretoje?

19. Kaip vykdomos komandos: a) „palikt!“; b) „pasitaisyt!“; c) „išsivaikščiot!“?

20. 1) kaip komanduojama išsiskaičiuoti? 2) kokius žinote išsiskaičiavimo variantus?

21. 1) kokius žinote sukinius vietoje? 2) kaip komanduoti? 3) kaip vykdyti?

22. 1) kaip komanduoti eiti, bėgti? 2) kaip sustabdyti?

23. 1) kaip komanduoti norint atlikti sukinius: a) einant; b) bėgant? 2) kaip atliekami sukiniai?

24. 1) kaip retinti (tankinti) nuo vidurio (vidurin)? 2) kaip retinti (tankinti) kairėn (dešinėn): a)

paprasčiausiu būdu nurodant atstumą; b) kaip komanduoti; c) per ištiestas rankas?

25. Kaip retinti ir tankinti pristatomu žingsniu kairėn (dešinėn): a) kaip vykdyti; b) kaip

komanduoti?

26. Kaip retinti ir tankinti „laipteliais“ iš eilės: a) kaip komanduoti; b) kaip vykdyti?

27. Kaip retinti ir tankinti lankais: a) komanda; b) kryptis; c) keliais veiksmais?

4 . 5 . P r a t i m ø u þ r a ð y m o t a i s y k l ë s

Pratimų užrašymo (nusakymo) bendroji TAISYKLĖ

Užrašant (nusakant) bet kokį pratimą, reikia nurodyti:

1) pradinę padėtį (sutrumpintai rašoma pr. p.); 2) judesio pavadinimą ir, jeigu reikia, kuria kūno

dalimi atliekama; 3) judesio kryptį; 4) atlikimo būdą; 5) baigtinę padėtį.

Pradinės padėties užrašymo taisyklės

1. Užrašant arba nusakant pradinę padėtį, nurodyti tai, kas yra pasikeitę pagrindinės stovėsenos

atžvilgiu. Pavyzdžiui:

a) jeigu rankos pakeltos pirmyn, tai pr. p. – rankos pirmyn;

b) jeigu kojos žergtai (pečių platumu), tai pr. p. – kojos žergtai;

c) jeigu pagrindinė stovėsena (pgr. s.) ir yra pradinė padėtis, tai pr. p.– pgr. s., ir daugiau

nereikia nieko nurodyti.

2. Rankų, kojų ir galvos padėtys pradinėje padėtyje užrašomos (nusakomos) vardininko linksniu,

nurodant kryptį, pvz.: rankos (kas?) pirmyn, kojos žergtai, galva atgal, rankos sulenktos atgal, koja

sulenkta dešinėn ir pan.

3. Liemens padėtys nusakomos vartojant padalyvius: pasilenkus, atsilošus, atsilenkus,

išsilenkus ir pan.

4. Bendra kūno padėtis užrašoma vartojant padalyvius: stovint, klūpint, sėdint, gulint,

pasistiebus.

5. Jeigu pratybos atliekamos su mokinių klase, norint, kad mokiniai atsistotų į nurodytą pradinę

padėtį, komanduoti: „pradinėn padėtin stok, tūpk, gulk!“ (liepiamoji nuosaka).

Judesių užrašymo (nusakymo) taisyklės.

1. Judesiams nusakyti vartojama veiksmažodžio bendratis (kartais ji gali būti praleidžiama).

Pavyzdžiui, pasilenkti, išsitiesti, moti, pritūpti, atsistoti ir pan.

2. Jeigu reikia užrašyti du (arba daugiau) vienu laiku vykstančius judesius, tai vartotinas esamojo

laiko padalyvis pagrindiniam judesiui nusakyti ir bendratis – papildomam judesiui. Pavyzdžiui, jeigu

reikia pasilenkti pirmyn ir dar moti rankomis atgal, tai rašoma – ,,pasilenkiant pirmyn, moti rankomis

atgal”.

3. Jeigu judesiai atliekami vienas paskui kitą, tai vartojami būtojo kartinio laiko padalyvis ir

bendratis. Pavyzdžiui, jeigu reikia atsigulti, o paskui pakelti rankas aukštyn, tai sakoma: „atsigulus

rankas aukštyn“.

4. Kūno dalis, atliekanti judesį, užrašoma galininko linksniu, pavyzdžiui: ,,rankas (ką) pirmyn,

koją (ką) į šalį ant pirštų”, arba įnagininko linksniu, pavyzdžiui: ,,moti kairiąja (kuo?) koja dešinės

rankos link”.

5. Sudėtingiems judesiams užrašyti vartojami specialūs terminai. Pavyzdžiui, atremtis tupint,

įtūpstas, apsisukimas, pasikėlimas raitom, šuolis į tolį susirietus, šuolis į aukštį šonu, kamuolio

perdavimas iš apačios.

Judesių krypties užrašymo (nusakymo) taisyklės

1. Nusakant judesių kryptis, pagrindinis kriterijus yra sportininko kūnas, o ne horizontas. Todėl

nesvarbu, kokios padėties yra kūnas, pakeltos rankos pirmyn visais atvejais sudarys su liemeniu

statų kampą. Pavyzdžiui, jeigu stovint rankos pirmyn, jos yra lygiagrečios su horizontu, bet statmenos

su krūtine, tai gulint bus tokia padėtis, nors horizonto atžvilgiu rankos bus jau aukštyn.

2. Pagrindinių krypčių terminai: pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn, į šalis, kairėn, dešinėn, išorėn,

vidun, įstrižai.

3. Tarpinių krypčių terminai sudaromi iš dviejų (pavyzdžiui, aukštyn pirmyn) arba netgi iš trijų

(pavyzdžiui, aukštyn pirmyn išorėn) terminų.

4. Jeigu judesys rankomis arba kojomis atliekamas artimiausiu keliu ir ne didesniu kaip 90˚

kampu, tai užtenka nurodyti tik naują padėtį. Pavyzdžiui, jei iš padėties rankos žemyn reikia rankas

pakelti taip, kad jos būtų ištiestos į šalis, tai sakoma: „rankas į šalis!“.

Tačiau, atliekant šį judesį ne artimiausiu keliu, o pirmiau keliant rankas truputį (45˚ kampu)

pirmyn, o tik paskui į šalis, jį reikės vadinti „lankais pirmyn į šalis“. Žodžiu, lankais vadinami judesiai,

kuriuos atliekant galūnės juda didesniu kaip 90˚ kampu, bet mažesniu kaip 360˚ kampu. Pavyzdžiui,

jeigu reikia pakelti rankas atgal ir aukštyn, tai rašoma: „lankais atgal rankas aukštyn“ (180˚ kampu).

Jeigu šį judesį reikia pratęsti iki padėties „rankos pirmyn“, tai rašytume: „lankais atgal rankas aukštyn“

(270˚).

5. Užrašant judesius „lanku“, kryptis nurodoma judesio pradžioje (pvz., lankais atgal) ir jo

baigtinė padėtis (pvz., rankas aukštyn arba rankas pirmyn).

6. Jeigu, atliekant judesį, kūno dalys juda 360˚ kampu, tai tokius judesius vadiname ratais.

Pavyzdžiui, pr. p. – rankos į šalis. Rankas nuleidžiant žemyn, sukryžiuoti prieš save, prie pat krūtinės

kelti aukštyn ir vėl nuleisti į šalis. Šį rankų judesį reikia pratęsti iki padėties „rankos žemyn“, tai

reikėtų rašyti taip: „ratais žemyn rankas žemyn“. Rankos pirmiausia atliks ratą, o paskui dar nusileis

žemyn.

7. Kaip ir užrašant lankus, taip ir ratus, nurodoma judesio kryptis (pradžioje) ir baigtinė jo

padėtis.

Lankus ir ratus rankomis galima atlikti šiomis kryptimis:

a) pr. p. – rankos žemyn; kryptis: pirmyn, atgal, vidun, išorėn;

b) pr. p. – rankos pirmyn; kryptis: žemyn, aukštyn;

c) pr. p. – rankos aukštyn; kryptis: pirmyn, atgal, vidun, išorėn;

d) pr. p. – rankos į šalis; kryptis: aukštyn, žemyn.

8. Ratais taip pat vadinami judesiai galva, liemeniu ir dubeniu, jeigu šios kūno dalys nubrėžia

ratą (360˚).

Pavyzdžiui: liemeniu ratą galima atlikti stovint pr. p. – pasilenkus, 1–4 – ratas liemeniu kairėn,

5–6 – ratas liemeniu dešinėn.

9. Panašiai nusakomi ratai ir lankai plaštakomis, dilbiais, kojomis.

10. Jeigu kūno dalys sukasi apie savo išilginę ašį, tai šis judesys vadinamas sukimu. Pavyzdžiui:

a) ratas liemeniu:

pr. p. – kojos žergtai, rankos į šalis;

1–3 – ratas liemeniu į kairę;

4 – pr. p.;

5–7 – tas pats į dešinę;

8 – pr. p.;

b) ratai rankomis:

pr. p.– rankos į šalis delnais aukštyn;

1 – ratas rankomis pirmyn (ranką pirmyn, delną atgręžkite atgal);

2 – pr. p.;

c) ratas galva:

pr. p. – pgr. s.;

1–3 – ratas galva į kairę (pasukdami galvą, žiūrėkite kairėn);

4 – pr. p.;

5–7 – tas pats į dešinę;

8 – pr. p.

Judesių atlikimo būdų užrašymo (nurodymo) taisyklės

1. Jeigu judesiai kūnu arba kūno dalimis atliekami įprastu būdu, tai nerašoma.

2. Jeigu judesiai atliekami neįprastu būdu, tai reikia nurodyti:

moti dešiniąja ranka pirmyn, sulenkti rankas jėga, atpalaiduotas rankas žemyn, truputį

pasistiebiant, pasistiebus, mostelėti švelniai, staigiai pašokti ir pan.

Užrašymo (nusakymo) trumpinimo taisyklės

Siekiant lakoniškumo, daugelio savaime suprantamų žodžių nereikia rašyti (sakyti):

1. Nerašoma, kad judesiai atliekami ištiesta koja, ranka, suglaustomis kojomis, taisyklinga

laikysena. Kitais atvejais nurodoma: rankos atpalaiduotos, kojų neįtempti, kojos sulenktos ir pan.

2. Delnų padėtys laikant rankas žemyn, pirmyn, aukštyn ir atgal vidun, laikant rankas į šalis,

delnai žemyn, nenurodomos. Visas kitas delnų padėtis reikia nusakyti.

3. Žodžių pakelti, nuleisti, pastatyti nesakyti. Pavyzdžiui:

a) rankas į šalis, praleistas žodis pakelti prieš žodį rankas;

b) rankas žemyn, praleistas žodis nuleisti prieš žodį rankas;

c) kairiąją koją pirmyn ant pirštų, praleistas žodis pastatyti prieš žodį pirmyn.

4. Kiekvienas bendrasis pratimas baigiamas pradine padėtimi. Todėl ir baigtinei padėčiai

nurodyti užteks p. p.

5. Užrašant judesius pasilenkti, atsilošti, žodis liemuo praleidžiamas. Pavyzdžiui, pasilenkti

pirmyn, praleistas žodis liemeniu po žodžio pasilenkti.

6. Daugeliu atvejų nerašoma kryptis pirmyn, nes ji pagrindinė. Pavyzdžiui, žengti žingsnį

kairiąja. Ir taip aišku, kad tai žingsnis pirmyn. Kitas kryptis reikia nurodyti.

7. Keliant rankas pirmyn ir aukštyn, taip pat jas nuleidžiant, praleidžiami žodžiai lankais pirmyn.

8. Žodžiai rankas, koją gali būti tekste praleisti, jeigu ir taip aišku, kuria galūne atliekamas

judesys. Pavyzdžiui:

a) pasistiebiant, dešiniąją ranką pirmyn, kairiąją į šalį. Praleistas žodis ranką po žodžio kairiąją;

b) rankas į šalis, kairiąją pirmyn ant pirštų. Praleistas žodis koją po žodžio kairiąją.

9. Stovint suglaustomis kojomis ir žengiant žingsnį kairiąja pirmyn, paliekant dešiniąją ant

pirštų, užtenka nurodyti: žengti kairiąja, visus kitus žodžius praleisti.

10. Jeigu iš pagrindinės stovėsenos atsistojama kojomis žergtai, tai užtenka nurodyti kairiąją

(arba dešiniąją) per žingsnį į šalį (arba pirmyn, atgal).

11. Judesį kartojant ta pačia kūno dalimi, trumpinama – tas pats kairiąja (dešiniąja), o judesį

kartojant kita kryptimi – tas pats kairėn (dešinėn), tas pats pirmyn (atgal).

12. Užrašant sukinius 45˚, 90˚ ir 180˚ kampu, užtenka nurodyti: pasisukti pusiau kairėn

(dešinėn), po to kairėn (dešinėn), po to aplink (dešinėn) kairėn. Jeigu sukinys yra didesnis negu

180˚, tai nurodoma laipsniais: pasisukti 270˚ kampu kairėn, pasisukti 360˚ dešinėn.

13. Užrašant šuoliukus, nebūtina nurodyti, kad reikia šokinėti abiem kojomis. Tačiau jeigu

šuoliuojama viena koja, tai reikia nurodyti.

14. Jeigu kiekvieną kartą pašokant atliekamas koks nors judesys, tai nebūtina kartoti, kad jis

atliekamas pašokant, pvz., šuoliukai.

Pr. p. – st. kojos žergtai;

1 – kojas suglausti, rankas į šalis;

2 – pr. p.

15. Panašiai užrašomi ir judesiai, atliekami einant, tik tai turi būti pažymėta pratimo pavadinime,

pvz., rankų kėlimas einant. Pr. p. – pagrindinė stovėsena; 1 – rankas į šalis; 2 – rankas žemyn.

16. Jeigu, atliekant judesius, kūnas įgauna tokią padėtį, kuri turi specialų terminą, tai judesių

nereikia nurodinėti, užtenka tos padėties termino. Pavyzdžiui: įtūpstas dešinėn – žengti dešiniąja

dešinėn ir ją sulenkti; atremtis gulint – gulint liemuo tiesus, rankos remiasi į grindis; atremtis tupint –

tupima rankomis atsirėmus į grindis; atremtis stovint – stovint pasilenkus, rankomis remtis į grindis.

Pratimo pavadinimo užrašymo (nurodymo) taisyklės

1. Pavadinimai parenkami naudojantis terminais.

2. Priklausomai nuo to, koks to pratimo judesys yra pagrindinis, kiekvienas pratimas turi savo

pavadinimą. Pavyzdžiui: rankų kėlimas, mostai rankomis, liemens sukimas, ratai liemeniu, šuoliukai,

mostai rankomis einant, kojų mostai bėgant, šuolis iš vietos į tolį, apvertimas, paglemžimas, kamuolio

varymas, dvižingsnis, spaudimas, grupinė užtvara.

Pratimų užrašymo formos

I. Bendrieji pratimai

Pasilenkimai

Pr. p. – st. kojos žergtai;

1 – rankas aukštyn (įkvėpti);

2–3 – pasilenkti kairėn (iškvėpti);

4 – išsitiesiant lankais išorėn rankas žemyn;

5 – rankas aukštyn;

6 –7 – pasilenkti dešinėn;

8 pr. p.

Panašiai užrašomi ir laisvieji bei gimnastikos pratimai.

II. Akrobatikos pratimai

Akrobatikos pratimas VI klasės berniukams

Pr. p. – pgr. s.;

1 – rankos į šalis;

2 – kūlvirstis pirmyn;

3 – persivertimas į šalį, pasisukant kairėn (dešinėn);

4 – jėga stovėsena ant galvos ir rankų;

5 – atremtis tupint ir kūlvirstis atgal;

6 – šuoliukas aukštyn.

III. Pratimai ant prietaisų

Užrašant pratimus, nurodyti:

1. Padėtį, iš kurios pradedamas pratimas (kybojimas, atremtis, įsimojavimas ir pan.).

Pvz., iš kybojimo (ant skersinio, žiedų).

2. Judesio pavadinimą – pagrindinis terminas (pasikėlimas, nusileidimas, permojimas).

Pvz., iš atremties permoti kairę koją (ant arklio su rankenomis).

3. Atlikimo būdą – papildomas terminas (jėga, išsilenkus, susilenkus, išsilenkus).

Pvz., įsimojavus atremtyje ant rankų, pasikėlimas mostu pirmyn.

4. Judesio kryptį – papildomas terminas (kairėn, dešinėn, pirmyn, atgal).

5. Baigimo padėtį, jeigu judesys neaiškus (kybojimas, atbulinė atremtis ir pan.).

Pvz., kūlvirstis pirmyn į sėdėjimą kampu, rankos į šalis (ant buomo).

Kad būtų patogiau, kai kurios judesių detalės nerašomos. Pvz., jei galimas tik vienas judesio

variantas, tai nerašoma judesio atlikimo kryptis (po išsisukimo pirmyn – nušokti kojos žergtai).

Užrašant judesius, atliekamus atskiromis kūno dalimis, vieną nuo kito skirti kableliais:

Pvz., pr. p. – pgr. s. (pagrindinė stovėsena);

1 – pritūpti, kairę ranką pirmyn, dešinę į šalį, pasukti galvą dešinėn.

Užrašant kombinaciją stulpeliu, kiekvienas naujas elementas ar junginys užrašomas iš naujos

eilutės, o įvertinimas – pusėje (balais).

Užrašant posūkius, nurodoma:

a) posūkio kryptis ir laipsniai (posūkis kairėn, posūkis dešinėn (90˚), posūkis aplink (jeigu

reikia, nurodoma jo kryptis)). Praktiškai labai patogus ir naudojamas grafiškas pratimų užrašymas.

Pratimas ant skersinio.

Pr. p. – kybant.

1. Įsimojavimas išsilenkiant – susilenkiant.

2. Pasikelti raitom dešiniąja.

3. Apsisukti pirmyn.

4. Pasisukant kairėn aplink, permoti kairiąją koją atgal.

5. Mostas lanku.

6. Nušokti mostu atgal.

Įvairių sporto šakų pratimai turi būti užrašomi laikantis nurodytų taisyklių.

Pavyzdžiui, kamuolio perdavimas viena ranka nuo krūtinės: stovėti taip, kad priešinga

perdavimą atliekančiajai rankai koja būtų priekyje, o kamuolys abiejose rankose netoli krūtinės (pr.

p.). Perduodanti ranka tiesiama (judesio pavadinimas) pirmyn (kryptis), plaštaka atsilenkia beveik

iki stataus kampo ir, staigiu spyruokliuojamuoju judesiu išsitiesdama (atlikimo būdas), pasiunčia

kamuolį pirmyn. Tiesiant ranką pirmyn, plaštakos viršutinė pusė atsukta išorėn (papildomi nurodymai).

IV. Pratimų su gimnastikos lazdomis rašymas

Užrašant nurodoma:

1. Pradinė padėtis.

2. Judesio pavadinimas – pagrindinis terminas (ratas, lankas, pakėlimas, nuleidimas ir pan.).

3. Judesio spindulys (amplitudė) – papildomas terminas (vidutinis, mažas).

4. Judesio kryptis – papildomas terminas (žemyn, aukštyn, vidun, išorėn ir pan.).

5. Lazdos padėtis atitinkamai gimnasto padėčiai (už nugaros, už rankos).

Pvz., pr. p. – lazda kairėn;

1 – mažasis ratas žemyn už rankos;

2 – mažasis ratas žemyn prieš ranką;

3 – didysis ratas žemyn.

Pastaba

Judesiai, atliekami per tarpines padėtis, užrašomi per brūkšnį (–), pvz.:

a) rankos pirmyn – į šalis delnais žemyn;

b) lazdą prie dešinio peties pirmyn.

4 . 6 . P a r e n g i a m o s i o s p a m o k o s

d a l i e s p r a t i m ø s c h e m a ( 6–8 m i n . )

(

Paprastas variantas)

I. Vienas rikiuotės pratimas vietoje arba dėmesiui.

II. Ėjimas:

1. Vienas ratas kūno laikysenai, vienas rikiuotės pratimas.

2. 1/2 rato įtraukiant vieną ėjimo rūšį su rankų padėties keitimu.

III. Bėgimas (vienas ratas). Atkreipti dėmesį į bėgimo techniką, distanciją.

IV. Ėjimas – 1/2 rato lėtinant tempą.

V. Perrikiavimas pagal užduotis.

VI. Retinimas.

VII. Bendrieji pralimai (7 pratimai). Komplekso schema. Judesiai:

1. Rankomis.

2. Kojomis.

3. Liemens lenkimai.

4. Posūkiai liemeniu.

5. Tūpimai arba įtūpstai.

6. Pratimai atremtyje arba sėdint bei gulint.

7. Šuoliukai vietoje, keičiant rankų padėtį.

VIII. Ėjimas lėtinant tempą.

IX. Retinimas ir perrikiavimas į vorą po vieną ir į vieną eilę. Pastaba: visą laiką kreipti dėmesį

į kūno laikyseną, kvėpavimą, pratimų atlikimą.

57

Pamokos

dalys

Pratimai Norma-

vimas

Metodiniai ir organizaciniai veiksmai

ir laikas

1 2 3 4

I dalis

Išrikiavimas, raportas, pasisveikinimas,

Komanduoti „laisvai“ ir nusakyti pirmos pa-

6–8 min.

pamokos uždavinių nusakymas.

mokos dalies uždavinius.

1. Sukiniai vietoje, dešinėn, kairėn,

„Lygiuok“, „ramiai“, „kairėn“, „aplink“,

aplink....

„kairėn“.

2. Ėjimas: a) paprastu žingsniu

„Apėjimu kairėn žengte marš“, „gimnastikos

pereinant į gimnastikos žingsnį; 0,5

rato

žingsniu marš“.

b) pakaitiniu žingsniu; 0,5

rato

„Pakaitiniu žingsniu, rankos ant juosmens

c) ėjimas keičiant tempą. 0,5

rato

marš“, „žingsniu marš“. Kelis kartus duoti

komandą „tankesnį žingsnį“, „rečiau“,

3. Ėjimas ir perrikiavimas į vorą po 3

„kairėn po 3 marš“, „distancija ir intervalas

(4) su posūkiu kairėn, kartu išretinant.

3 žingsniai“, „pirmieji vietoje“, „kairėn“,

„klase, stok“,„laisvai“. Atliekant rikiuotės

pratimus, sekti ėjimą, kad eitų į koją

(skaičiuoti), kad kontroliuotų savo laikyseną,

darniai ir tiksliai atliktų užduotis.

4.

Bendrieji

pratimai.

4–5

min.

I prat. Pr. p – pagrindinė stovėsena

(pgr.

st.).

4

Neatpalaiduoti rankų.

1 – pasistiebti, rankos aukštyn, išsilenkti,

kartus

Laisvas kojos mostas.

pakelti galvą, moti dešinę koją atgal;

2

– lankais pirmyn, rankos žemyn į pr. p.;

3

– tas pats, tik moti kairę koją atgal;

4

–

pr.

p.

II prat. Pr. p. – st. rankos pirmyn, delnais

žemyn.

4–6

Reikalauti energingo mosto koja, nelenkti

1 – mostas dešine koja pirmyn, siekti

kartus

atraminės kojos, laikyti tiesią kūno padėtį.

kairės rankos plaštaką;

2

–

pr.

p.;

3 – mostas kaire koja pirmyn, siekti

dešinės rankos plaštaką;

4

–

pr.

p.

III prat. Pr. p. – st., rankos į šalis; 4–6

Tiksli rankų padėtis,

1–3

– posūkiai liemeniu į dešinę pusę; kartus

aktyvus

posūkis liemeniu.

4

–

pr.

p.;



5–7

– posūkis liemeniu į kairę pusę;

8

–

pr.

p.

4–6

VI prat. Pr. p – st. kojos žergtai, rankos į kartus

šalis;

Atlikti gilesnį įtūpstą,

1–3 įtūpstai dešinėn, rankos už galvos;

išlaikyti tiesią kūno padėtį.

4

–

pr.

p.;



5–7 įtūpstai kairėn, rankos už galvos;

8

–

pr.

p.



V prat. Pr. p. – pgr. st.;

4–6

1 – atremtis tupint;

kartus Atlikti

šuoliuku,

2 – atremtis gulint;

nelenkti rankų atremtyje gulint.

3 – atremtis tupint;

4

–

pr.p.

5

– tankinimas pirmyn į vidurį;

„vietoje bėgte marš“, „dešinėn“,

6

– perrikiavimas į vorą po vieną ir ėji-

„pirmyn į vidurį – tan-kėk“,

mas į darbo vietas. 10

sek.

„iš dešinės po vieną apėjimu

kairėn – žengte marš“

4 . 7 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s

p a r e n g i a m o s i o s d a l i e s p l a n a s

(Pavyzdys)

Klasė.......Data.........Pamokos vieta.................

Uždaviniai................

Inventorius.................

4 . 8 . G i m n a s t i k o s p a m o k o s

p l a n a s - k o n s p e k t a s

Klasė: Data: Pamokos vieta:

Pamokos uždaviniai:

1. Išmokyti.... (pvz., eiti gimnastikos žingsniu) arba supažindinti….

(pvz., su komandos „tiesiog“ vykdymu).

2. Supažindinti su kūlvirsčiu atgal...,

mokyti pasikėlimo užsiverčiant...,

lavinti jėgą ir lankstumą prie gimnastikos sienelės.

3. Įtvirtinti atraminį šuolį į atremtį ir nušokti pasisukant

arba kartoti „ratlankio“ atlikimą,

arba įtvirtinti akrobatikos junginio atlikimą.

Pamokos

dalys

Pratimai Norma-

vimas

Metodiniai ir organizaciniai veiksmai

ir laikas

1 2 3 4

I

Parengiamoji dalis. Raportas arba tik

Apie parengiamosios dalies vykdymo

6–8 min.

pasisveikinimas

metodiką žr. „Gimnastikos pamokos

Bendrieji

pratimai

parengiamosios

dalies

planas“.

Siekiant geriau paruošti organizmą Iki

5

min.

Bendrieji pratimai gali būti atliekami

pagrindinei

pamokos

įvairiais metodais

daliai,

reikia

naudoti

paprastus

pratimus

(žr. „Bendrųjų pratimų atlikimo metodai“).

rankoms, kojoms, kaklui ir liemeniui,

būtent: įvairius mostus rankomis ir

kojomis, judesius ratu, tūpimus ir

įtūpstus,

posūkius liemeniu, pasilenkimus, prati-

mus sėdint bei gulint, šuoliukus

ir ėjimą vietoje.

Klasės išrikiavimas grupėmis. 0,5

rato

Po bendrųjų pratimų kartais galima ir iš

karto komanduoti „klase, grupėmis – marš“

(siekiant padidinti pamokos glaudumą).

II A.

Lipimas

virve

13–15

min.

I

gr. lipimas virve; II gr. prie skersinio. 2-ą

28–30 min.

1 prat. Kybant suspausti virvę.

pratimą atlikti kartu su visa grupe.

2 prat. Lipimo virve imitacija trimis

2–3 k.

Vienas mokinys lipa virve, kitas ruošiasi,

veiksmais

gulint.

likusieji atlieka individualias užduotis.

3 prat. Lėtas lipimas trimis veiksmais.

4 prat. Lipimas virve 3 metrus.

B.

Skersinis

13–15

min.

1 prat. Kybojimas stovint sulenktomis

1-ą prat. galima atlikti po 3 mokinius kartu.

rankomis, kybojimas pritūpus, pereiti į

Taip pat galima panaudoti lygiagrečių kartis.

kybojimą gulint susilenkus, kybojimas

gulint, atsistoti į pradinę padėtį.

2 prat. Iš padėties stovint nugara į sker-

5 min.

Saugo ir padeda mokytojas ir jo paskirti

sinį, pasilenkiant pirmyn pereiti į atbu-

mokiniai.

linį kybojimą tupint ir atsispiriant kojo-

mis į kybojimą susilenkus. Permojant

kojas pirmyn, nusileisti į kybojimą tu-

pint ir atsistoti į pagrindinę stovėseną.

3 prat. Iš kybojimo susilenkus pereiti

5 min.

Pratimui atlikti galima panaudoti

į kybojimą ant pakinklių, išsilenkti,

lygiagretes.

grįžti į pradinę padėtį.

III

Baigiamoji dalis. Prietaisų sutvarkymas

3–4 min.

Klasės išrikiavimas, ėjimas atliekant

pratimus pagal užduotis (dėmesio,

Gali būti taikomi įvairūs

atsipalaidavimo pratimai ir t.t.).

raminamieji žaidimai.

Klasės išrikiavimas,

pastabos dėl pamokos.

Pamokos konspekto pastabos

Išrikiavus grupėmis klasę, reikia nurodyti prietaisus bei grupių darbo vietas ir duoti komandas:

„ramiai!“, „prie prietaisų žengte (šuoliukais, bėgte) – m a r š!“. Po to „grupė – stok!“, „kairėn!“ (arba

kiti variantai), „paruošti prietaisus!“. Be to, skirti mokinius, atsakingus už prietaisų (mankštinimosi

vietos) paruošimą. Likus 4–5 min. iki pratybų pabaigos, prie pirmojo prietaiso reikia komanduoti:

„paskutinis pratimas!“. Likus 1–2 min., „paskutinis prie prietaiso!“ ir toliau „grupės – stok!“, „lygiuok“,

„ramiai“, „deši-nėn!“, „prie kitų prietaisų žengte – marš!“, „grupės – stok!“, „kai-rėn!“, „laisvai!, „tęsti

darbą!“. Kai kuriais atvejais perėjimas nuo vieno prietaiso prie kito gali būti atliekamas pagal signalą

ir pan. Pagrindinės pamokos dalies pabaigoje sukomanduoti: „paskutinis pratimas!“, „paskutinis

ant prietaiso!“, „užbaigti darbą!“, „sutvarkyti prietaisus!“ (skirti atsakingus), „klase, rikiuok!“, „lygiuok!“,

„ramiai!“, „dešinėn!“, „į salės centrą žengte – m a r š!“ (arba kitas išrikiavimo būdas), „apėjimu

kairėn vora po vieną – m a r š!“.

Nustatant pagrindinės pamokos dalies pratimų skaičių (bendrieji pratimai, akrobatika, šuoliai,

lipimai, metimai ir kt.), reikėtų atsižvelgti į grupinio ir ypač individualaus metodo galimybes (norint

padidinti pamokos glaudumą). Pvz., mokantis akrobatikos elementų, dažniausiai taikomas grupinis

mokinių organizavimo metodas, t.y. visa grupė vienu metu daro pratimus. Taip sudaroma galimybė

duoti daugiau pratimų ir daugiau kartų juos pakartoti (priėjimų). Pratimai sudaromi ir konspekte

užrašomi iš atskirų pratimų elementų arba kaip kombinacijos (pratimai iš keleto atskirų elementų,

pvz., žr. 1–2 prat. ant skersinio).

Šiame konspekte nėra judriųjų žaidimų, tačiau jie žaidžiami per pagrindinę ir baigiamąją

pamokos dalį, jiems skiriama nuo 3–5 iki 10 min.

Bendrųjų pratimų atlikimo metodai

I. Dažniausiai taikomi metodai:

a) ištisinis mokymo metodas. Mokytojas rodo ir kartu paaiškina pratimą, po to, pratimo

neskaidydama, jį visą daro grupė;

b) dalinis mokymo metodas: mokytojas aiškina ir kartu rodo pratimą dalimis, po to mokiniai

daro pratimą dalimis kartu su mokytoju, mokytojas taiso klaidas.

II. Žodiniai mokymo metodai:

a) mokytojas, nerodydamas pratimo, paaiškina dalimis arba ištisai, o mokiniai jį atlieka;

b) be paaiškinimo – parodęs mokytojas duoda komandą pradėti ir baigti pratimą.

III. Srautinis pratimų atlikimas (tvarka). Mokytojas pasako pratimo pavadinimą ir rodo, o mokiniai

kartu su juo atlieka pratimą, sekdami jo judesius. Pratimus srautiniu būdu be parodymo galima atlikti

su gerai paruoštomis grupėmis. Tą galima daryti kartojant (kopijuojant) judesius, kuriuos atlieka

mokytojas, arba pereinant nuo vieno pratimo prie kito pagal trumpą mokytojo komandą (dėmesio,

galima).

IV. Pratimai atliekami stovint keliomis voromis, eilėmis (einant, bėgant, šuoliuojant). Pratimus

daro visa grupė kartu.

Bendrųjų pratimų komplekso taikymo instrukcija

I. Pratimų parodymas.

Kiekvieną bendrąjį pratimą aiškinti tuo pačiu metu, jį rodant veidrodiniu būdu arba, atskirais

atvejais, šonu į grupę.

II. Pradinė padėtis, pratimo pradžia, jo atlikimas ir užbaigimas.

Jei pratimas pradedamas iš tokių pradinių padėčių, kaip pagrindinė stovėsena, siaura stovėsena

ir pan., tai komandos „pradinę padėtį priimk!“ duoti nebūtina; komanduojama taip (nurodyti, kuria

koja ar ranka ar į kurią pusę): „pratimą pra-dėk!“. Tokiu atveju pagal paruošiamąją komandos dalį

„pratimą pra-dėk!“ mokiniai savarankiškai atsistoja stovėsena ramiai (pagrindine stovėsena), siaura

stovėsena ir pan., t.y. į pradinę padėtį. Jei pratimas pradedamas iš pagrindinės padėties: stovėsena

kojos žergtai, įtūpstu, atremtyje ir pan., duoti komandą (nurodant būdą pradinei padėčiai priimti):

„pradinę padėtį“ ir toliau „pratimą pra-dėk!“. Kad baigtų pratimą, vietoje paskutinio pratimo skaičiaus

sukomanduoti „baigt!“. Pagal šią komandą besimankštinantieji baigia pratimą ir savarankiškai

atsistoja į stovėseną „laisvai!“.Tam tikrais atvejais, norint, kad mokiniai atsistotų į pradinę padėtį,

vietoje komandos „pradinę padėtį priimt!“ komanduojama „sėst!“, „gult!“. Šiuo atveju po komandos

„baigt!“ mokiniai priima padėtį „sėdint“ ir tik po to komanduojama: „stok!“. Atliekant pratimus

individualiu tempu, duodama komanda „pradėti daryti pratimą“ („užbaigti pratimą!“).

III. Skaičiavimas atliekant bendruosius pratimus ir klaidų taisymas.

Skaičiuoti pratimų pradžioje (kartojant 1, 2, 3 taktus), o atliekant nedarniai, nustatyti reikiamą

tempą, papildomai patikslinti pusę, amplitudę ir kitas pratimo ypatybes. Nurodyti klaidas, nestabdant

pratimo. Visus nurodymus duoti tokiu tempu ir ritmu, kokiu daromas pratimas. Jei dauguma mokinių

judesius atlieka netaisyklingai ar ne taip juos supranta, pratimą būtina nutraukti (komanda „baigt!“)

ir dar kartą paaiškinti pratimą, nurodant padarytas klaidas.

4 . 9 . G i m n a s t i k o s p r o g r a m a

( v a r i a n t a s )

7 k l a s ė

Žinios.

Fizinių pratimų įtaka vaiko sveikatai.

Rikiuotės pratimai.

Skaidymas ir suvedimas.

Akrobatika.

Kūlvirsčiai pirmyn. Kūlvirsčiai pirmyn, šuolis aukštyn pasisukant 360˚ kampu į dešinę ir

kairę puses. Kūlvirsčiai pirmyn, atsispiriant viena koja. Kūlvirsčiai atgal. Kūlvirsčiai

atgal į atremtį stovint kojomis plačiai. Stovėsena ant galvos.

Atraminiai šuoliai

(Ožys 110 cm). 1. Šuolis į atremtį tupint, nušokti. 2. Šuolis kojomis žergtai.

Fizinių ypatybių lavinimas. Greitumo, jėgos, lankstumo, koordinacijos lavinimas.

Kontroliniai pratimai.

Prisitraukimai prie skersinio. Kūlvirstis atgal, kojos žergtai. Stovėsena ant galvos. Šuolis

į atremtį tupint, nušokti pasisukant 180˚ kampu.

8 k l a s ė

Žinios.

Pramankštos svarba gimnastikos pamokose.

Rikiuotės pratimai.

Perrikiavimas iš voros į kelias voras judant.

Akrobatika.

Kūlvirsčiai pirmyn. Ilgas kūlvirstis pirmyn. Kūlvirsčiai pirmyn, kojos plačiai. Kūlvirsčiai

pirmyn, atsispiriant viena ir kita kojomis paeiliui. Kūlvirsčiai atgal, kojos plačiai.

Persivertimas į šalį.

Atraminiai šuoliai

(Ožys 115 cm) 1. Šuolis kojos žergtai. 2. Šuolis sulenkus kojas.

Fizinių ypatybių lavinimas. Koordinacijos, jėgos greitumo, lankstumo lavinimas.

Kontroliniai pratimai.

Prisitraukimai prie skersinio. Kūlvirstis atgal tiesiomis kojomis. Šuolis per ožį sulenktomis

kojomis.

9 k l a s ė

Žinios.

Pirmosios pagalbos suteikimas traumos atveju.

Rikiuotės pratimai.

Ėjimas priešpriešiais.

Akrobatika

Ilgas kūlvirstis pirmyn. Kūlvirsčiai pirmyn, kojos plačiai. Kūlvirstis pirmyn per kliūtį.

Kūlvirsčiai atgal tiesiomis kojomis. Stovėsena ant rankų (su pagalba). Persivertimas į

šalį.

Atraminiai šuoliai

(Ožys 115 cm). 1. Šuolis į atremtį tupint, nušokti. 2. Šuolis, kojos žergtai (ožys išilgai,

tiltelis 1 m nuo prietaiso).

Fizinių ypatybių lavinimas. Koordinacijos, jėgos, jėgos greitumo, lankstumo lavinimas.

Kontroliniai pratimai.

Pasikėlimas jėga į atremtį persiverčiant. Kūlvirstis pirmyn, kojos žergtai. Šuolis, kojos

žergtai.

FIZINIO P

FIZINIO PARENG

ARENG

ARENGTUMO

TUMO

TEST

TESTAI

T e s t a i j ë g a i m a t u o t i

1. Prisitraukimai

Testas atliekamas iš padėties kybant tiesiomis rankomis. Po komandos „galima!“ prisitraukti

prie skersinio iki padėties, kurioje smakras bus virš skersinio, ir tuoj pat ištiesti rankas, nusileisti į

pradinę padėtį.

Daryti vieną bandymą.

Testą nutraukti, jeigu:

- padaryta ilgesnė kaip 2 sek. pauzė,

- du kartus iš eilės netaisyklingai prisitraukta.

Daryti kojomis mostus, lenkti jas per kelius, tampytis draudžiama.

2. Kybojimas sulenktomis rankomis

Testuojamasis atsistoja ant paaukštinimo (arba pakeliamas) ir pasiima už skersinio iš viršaus,

sulenkia rankas, kad smakras būtų virš skersinio, bet smakru jo neliečia. Po komandos „galima!“

ištraukti paaukštinimą arba paleisti ir įjungti chronometrą. Kojos ištiestos. Taip išbūti kuo ilgiau.

Užrašyti rezultatą (sek.), kurį parodė ši padėtis.

Testą baigti (išjungti chronometrą), kai smakras paliečia skersinį arba nusileidžia žemiau jo (iki akių).

3. Sėstis ir gultis

Testą atlikti ant paklotų.

Atsisėsti ant paklotų. Nugara tiesi, rankų plaštakos sunertos už galvos, kojos sulenktos per

kelius 90˚ kampu, visa pėda remtis į paklotą. Gultis ant nugaros, pečiais paliesti paklotą ir grįžti į

padėtį sėdint, alkūnėmis paliesti kelius. Rankos visą laiką sunertos už galvos. Šį testą atliekant reikia

palaikyti kojas. Atsisėsti veidu į atliekantįjį testą, kojos žergtai, šlaunimis prispausti pėdas prie pakloto.

Rankomis laikyti sulenktas per kelius atliekančiojo kojas, kad jos nejudėtų ir išlaikytų 90˚ kampą.

Testas atliekamas po komandos „marš!“, įjungiamas chronometras ir po 30 sek. duodama komanda

„stop!“, chronometras išjungiamas.

Testas neįskaitomas, jeigu:

– atliekantysis guldamas nepaliečia pečiais pakloto, o sėsdamas – alkūnėmis kelių. Fiksuojamas

tiksliai atliktų per 30 sek. judesių skaičius.

Testas l a n k s t u m u i matuoti.

1. Liemens lenkimas į priekį sėdint

35 cm ilgio, 45 cm pločio ir 32 cm aukščio dėžė. Dėžės viršus – 55 cm ilgio ir 45 cm pločio

plokštė, per 15 cm išlendanti už dėžės šoninės plokštumos, į kurią turi remtis kojos. Ant matavimo

dėžės viršutinės plokštumos vidurio yra matavimo skalė, sužymėta nuo 0 iki 50 cm. Ant stalo dėžės

viršaus padėta liniuotė, kurią testo atlikėjas stumia siekdamas kuo toliau. Pasiektą vietą reikia užfiksuoti

(2 sek.). Testą daryti du kartus, užrašyti geresnį rezultatą.

2. Liemens lenkimas į priekį stovint

Testui atlikti reikia platformos ar kėdės, 1 m medinės matuoklės, slankiojančio fiksatoriaus.

Matuoklę pritvirtinti vertikaliai prie kėdės taip, kad 50 cm taškas būtų ties platformos paviršiumi. Atsistoti

ant platformos, kojų pirštai prie krašto. Nelenkdamas kojų, mokinys kiek galėdamas lenkiasi per liemenį

į priekį ir stengiasi rankomis pasiekti kuo mažesnį tašką. Maksimaliai pasilenkęs išbūna 2 sek.

Atliekami du bandymai. Registruoti geresnį iš dviejų rezultatų centimetrais.

Bandymo neįskaityti, jeigu mokinys sulenkė kojas per kelius, nusilenkė nevientisu judesiu,

maksimaliai pasilenkęs neužfiksavo 2 sek. Siūlyti atlikti testą iš naujo.

T e s t a i k o o r d i n a c i n i a m s

g e b ë j i m a m s m a t u o t i

Koordinacinių gebėjimų testavimo bendrieji nurodymai

Pagrindiniai koordinacinių gebėjimų testavimo reikalavimai:

1. Tinkamos atlikimo sąlygos.

2. Testavimo tikslas.

3. Aiškus testų išaiškinimas, jų pademonstravimas.

4. Mokinių motyvacijos lygis.

5. Dėmesio koncentravimas.

Koordinacinių gebėjimų testavimo rezultatų patikimumui daug reikšmės turi bandymų skaičius.

Gali būti nuo dviejų iki penkių bandymų. Metimų į taikinį – nuo aštuonių iki dešimties. Po kiekvieno

bandymo pateikiama informacija apie rezultatą, kuri leistų mokiniui koreguoti judėjimo veiksmus.

Testuoti tikslingiausia pagrindinės pamokos dalies pradžioje, nes po parengiamosios dalies

organizmas paruošiamas tolesniam darbui.

Pradinį moksleivių koordinacinių gebėjimų lygio nustatymą tikslingiausia atlikti mokslo metų

pradžioje, o antrą kartą – mokslo metų pabaigoje. Tai leistų matyti šių gebėjimų kaitą per mokslo

metus, tačiau galima testuoti prieš einant konkrečią mokymo programą ir po jos – taip galima nustatyti

jos poveikį šių gebėjimų lavinimui. Mokymo procese koordinacinių gebėjimų testai neturėtų būti

taikomi kaip specialūs pratimai šiems gebėjimams lavinti. Testuoti galima taikant varžybų metodą.

Pateikiami 5 koordinacinių gebėjimų testai leidžia gana tiksliai nustatyti moksleivių koordinacines

galimybes. Testai yra sudėtingi koordinaciniu aspektu, nes tai ir yra vienas iš jų parinkimo kriterijų.

Šis testų kompleksas leidžia nustatyti absoliučius ir santykinius koordinacinių gebėjimų rodiklius.

Šiais testais nustatomi skirtingi ne tik psichofiziologiniu turiniu, bet ir judesių struktūromis moksleivių

koordinaciniai gebėjimai. Moksleivius testuoti rekomenduojama per dvi pamokas. Per pirmąją

pamoką atlikti 1, 2, 5 testus, o 3, 4 – per antrąją.

1. 3x10 m bėgimas šaudykle

Šiuo testu nustatomi absoliutūs koordinacinių gebėjimų rodikliai atliekant ciklinius judesius.

Testas atliekamas sporto salėje. Skersai salės pažymėtos dvi 10 m linijos. Takelio galuose pastatyti

kimšti kamuoliai. Bėgimas pradedamas stovint prie linijos iš aukšto starto. Po komandos „marš“

bėgama 10 m atkarpa iki pažymėtos linijos; čia apibėgus kamuolį, reikia grįžti atgal, apibėgti kitą

kimštą kamuolį ir, trečią kartą nubėgus 10 m atkarpą, finišuoti. Testas atliekamas po pramankštos,

leidžiama atlikti du bandymus. Chronometru fiksuojamas laikas dešimtosios sekundės tikslumu.

Fiksuojamas geriausias rezultatas (1 lentelė). Testo simbolis T2. 3x10 m bėgimo testas fiksuoja

absoliučius ciklinių judesių koordinacinius gebėjimus. 3x10 m ir 30 m bėgimo laikų skirtumas rodo

santykinius šių gebėjimų rodiklius T2 -T1 (2 lentelė). 30 metrų bėgimas (T1)

Koordinacinių gebėjimų lygiai

Download 0.62 Mb.

Do'stlaringiz bilan baham:

1 2 3 4 5 6 7 8 9